Ar ne per daug amnestijų kaliniams?
Per dvylika Lietuvos nepriklausomybės metų paskelbtos net penkios nuteistųjų amnestijos: 1990, 1993, 1995, 1998 ir 2000 metais. O štai neseniai Seimo narys liberalas Raimundas Šukys pasiūlė šalies Konstitucijos dešimtųjų metinių proga paskelbti dar vieną. Pagal ruošiamą projektą, į laisvę anksčiau laiko būtų paleistos nesunkius nusikaltimus padariusios moterys, nuteistos pirmą kartą ir ne didesne kaip 3 metų laisvės atėmimo bausme, motinos, turinčios mažamečių vaikų, 65 ir daugiau metų sulaukę nuteistieji, pirmosios ir antrosios grupių invalidai bei nepilnamečiai nusikaltėliai, kuriems nebuvo taikytos ankstesnės amnestijos. Siūloma amnestuoti net ir dalį tų nuteistųjų, kurie nėra atlyginę teismo priteistos žalos. Tokiu būdu į laisvę anksčiau laiko išeitų (ar sutrumpėtų skirtos bausmės) daugiau nei 4 000 kalinių.
Ar ne per daug rūpinamasi kalinių gerove, ar ne per didelis jiems skiriamas valdžios vyrų dėmesys?
Irena Degutienė, Seimo narė, konservatorė:
- Visų pirma reikia žinoti, kam konkrečiai šią amnestiją siūloma taikyti. Aš, pavyzdžiui, pritarčiau, kad amnestija paliestų mažų vaikų turinčias moteris, taip pat tas, kurios jų susilaukė jau įkalinimo įstaigoje. Tai teigdama, turiu omenyje ir prigimtinę moters teisę bei pareigą rūpintis ir auklėti savo vaikus, ir žmogiškumo bei kitus aspektus. Juk ar ne keista, kai valstybė išlaiko ir nusikaltimą padariusią motiną, ir jos vaikus?
Pritarčiau, kad nuo bausmės būtų atleisti nepilnamečiai nuteistieji, padarę ne smurtinius nusikaltimus, o, kaip sakoma, nusikaltę per nesubrendimą, mat jauniems kalėjime tikrai ne vieta - čia patekę, ypač pirmąsyk, išeis tokius "aukštuosius mokslus", kad ateityje nusikals kur kas baisiau... Be to, ilgus metus praleidus nelaisvėje, po to daug sunkiau visuomenėje adaptuotis.
Tačiau esu kategoriškai prieš amnestijos taikymą tiems asmenims, kurie yra padarę sunkius nusikaltimus visuomenei ir jos žmonėms. Tai būtų tam tikras akibrokštas ne tik teisingumui, bet ir nusikaltimų aukoms - nuskriaustoms, suluošintoms, išžagintoms, gedinčioms savo artimųjų...
Renaldas Adomonis, Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas:
- Aš nepasisakau nei už, nei prieš dar vienos amnestijos kaliniams paskelbimą. Viena vertus, labai abejoju, kad tai įvyks, nes neseniai amnestija jau buvo paskelbta. Kita vertus, kyla klausimas, ar teisiamieji ir linkę į nusikaltimus asmenys, žinodami, kad tokių sprendimų dėka galbūt neteks ilgai tupėti už grotų, nepradės tuo piktnaudžiauti, tuo naudotis?
Tam tikra prasme amnestijos nuteistiesiems paskelbimas mus, teisėjus, nudžiugintų, nes jei tikrai nuo ateinančių metų sausio 1-osios įsigalios naujasis Baudžiamojo proceso kodeksas, teismus užgrius daug bylų, nes kaip tik šios institucijos turės peržiūrėti ir kvalifikaciją, ir skirtąsias bausmes, ir t. t. Jei nuteistųjų skaičius sumažėtų, žinoma, atkristų ir dalis šio darbo.
Užtat daugiau darbo turės policija ir prokuratūra. Nes tikrai tam tikra dalis anksčiau laiko paleistų iš įkalinimo įstaigų asmenų padarys naujus nusikaltimus.
Audronė Adomaitienė, Kauno miesto antstolių kontoros vyr. antstolė:
- Tai labai opus klausimas. Nesu visiškai "už" amnestiją. Kodėl? Ogi dėl to, kad nebaudžiamumas visiems mums gali brangiai kainuoti... Juo labiau reikėtų atsargiai galvoti apie amnestiją tų asmenų, kurie neatlyginę žalos. O kad teismo priteistą žalos atlyginimą antstoliams būna be galo sunku išreikalauti iš atsakovų, seniai niekam ne paslaptis...
Man atrodo, svarstant galimybes apie naujos amnestijos paskelbimą nuteistiesiems, reikėtų galvoti ne apie tai, kas nusikalto - vyras, moteris ar nepilnametis, o koks nusikaltimas padarytas, koks nuteistojo elgesys.
Štai dar ką galėčiau pasakyti: kartais susidaro įspūdis, jog sodinama į kalėjimą ir už smulkiausią nusikaltimą, už kokį būtų galima skirti baudą ar viešuosius darbus, o po to rūpinamasi, kaip palaisvinti kalėjimuose vietas...
