Remigijus RAINYS
Šilutės rajone, Švėkšnos miestelyje, Bažnyčios gatvėje esančioje vaistinėje "Irmeda" dirbusi farmacininkė Vaida Šarkienė (38 m.) tą pavakarę jau ruošėsi baigti darbą, kai suskambo telefonas. Paskambinęs vietos gyventojas paprašė moters dar kiek lukterėti, nes susirgo jo vaikas ir skubiai reikia vaistų. Ne per toliausiai nuo vaistinės gyvenanti Vaida mielai sutiko ir kad neprailgtų laikas, ėmėsi tvarkyti patalpas. Moteris ruošos dar nebuvo baigusi ir tada, kai rūpestingasis tėvas nusipirkęs vaistų išskubėjo namo, todėl užsirakinusi laukujes duris dar plovė grindis. Kai apie pusę septynių vakaro Vaida vėl atrakino duris, kad išneštų laukan išpurtyti kilimėlį, į vidų užėjo nekviesta viešnia.
"Teta iš Kvėdarnos" neatvažiavo
Atvykėlė, kurią V. Šarkienė pažinojo tik iš matymo, iš karto pasiguodė tikėjusis, jog vaistinė dar bus atidaryta, nes kaip tik čia susitarė susitikti su savo teta, neva turėjusia atvykti iš Kvėdarnos. Vaistininkė įspėjo, kad ji jau baigia darbą ir tuoj išeis į namus, tačiau apsilankiusi liesa, nedidelio ūgio moteriškė atrodė tokia pavargusi ir sušalusi, kad leido jai apšilti viduje kelias minutes, juo labiau kad lauke drėbė šlapias sniegas. Tačiau pastovios gyvenamosios vietos neturinti keturių mažamečių vaikų motina Irena Andreikienė (27 m.) svetingos pastogės palikti neskubėjo. Ji vis kalbino vaistininkę ir kas kelias minutes bėgiojo į gatvę neva pasižiūrėti, ar dar neateina teta, spėliodama, ar tik ši nebus per klaidą patraukusi į kitą Švėkšnos vaistinę. Kai Vaida įkyruolę įspėjo, kad ji jau tikrai rakinsianti duris, Irena išsitraukė kažkokią tabletę bei įsidėjusi ją į burną paprašė vandens užsigerti. V. Šarkienė, stovėjusi už prekystalio, nuleido medinį barjerą nuėjo į šalia prekybinės salytės esančią patalpą bei prileido stiklinę vandens. Tuo metu I. Andreikienė vikriai pakėlė barjerą ir nuskubėjo paskui vaistininkę. Paėmusi paslaugiai jai ištiestą stiklinę su vandeniu, moteris nė nebandė atsigerti, o staigiu judesiu užvertė V. Šarkienę ant pasienyje stovėjusių fotelių. Dar nespėjusi susigaudyti, kas vyksta, Vaida pajuto, jog jai į kairiąją kaklo pusę įremtas peilis, bei išgirdo Irenos grasinimą nužudyti, jei tuoj pat negaus 500 litų.
Dūrė į kaklą
V. Šarkienė bandė įtikinti užpuolikę, kad tiek pinigų ji neturinti, nes dar negavusi algos, o iš kasos pinigų imti negalinti, tačiau ši dūrė jai peiliu į kaklą. Veikiausiai instinktyviai V. Šarkienė mostelėjo kaire ranka ir sugebėjo numušti I. Andreikienės ranką, laikiusią peilį, tačiau jo ašmenys vis dėlto užkliudė užpultosios skruostą. Kai iš žaizdos pliūptelėjo kraujas, Irena staiga sugriebė ant stalo gulėjusią Vaidos rankinę, kurioje, kaip vėliau paaiškėjo, tebuvo tik apytuštė piniginė, V. Šarkienės sidabriniai auskarai, žiedelis ir mobilusis telefonas, ir puolė bėgti laukan.
Vijosi basa
Tačiau bėglė, vienoje rankoje laikydama peilį, o kitoje - rankinę, susipainiojo ilgoje jos rankenoje ir suklupo tarpduryje. Tuo metu atsitokėjusi V. Šarkienė, paskubomis įsispyrusi į šlepetes, ją nusivijo. Beskubėdama moteris net nepastebėjo, kad užpuolikę vejasi avėdama vieną savo, o kitą - vaistinės vedėjos šlepetę, kurios bėgant per gatvę šlapiu sniegu nusmuko. Prie pat bažnyčios šventoriaus vartų paslydusi I. Andreikienė vėl parkrito, tarsi pats Viešpats niekdarei būtų pakišęs koją, tačiau ir tuomet atgailauti ji neskubėjo. Basa Vaida ištraukė savo turtą Irenai iš rankų. Vėliau moteriškė sakė, kad tuo metu jai kažkodėl šovė mintis, jog ji neturės jokių daiktinių įrodymų, todėl pasilenkusi sugriebė už peilio ašmenų ir pabandė jį ištraukti iš plėšikės rankos. Irena pradžioje maldavo Vaidos, kad ši nesiskųstų policijai, nes iš jos būsią atimti vaikai, nors iš tiesų šie jau senokai apgyvendinti globos darželyje ir motina jais pasirūpinti nerodo jokio noro. Besimuistydama Irena peilio ašmenimis giliai perrėžė V. Šarkienei delną ir palikusi peilį nubėgo į kiemus.
Sulaikyta Vilkyčiuose
Sužeistoji vaistininkė užpuolikės toliau nepersekiojo, nes bijojo ilgam palikti neužrakintą vaistinę bei prisiminė, jog išvažiuodama vedėja pamiršo savo piniginę, kurią suradusi Vaida buvo apdairiai paslėpusi stalčiuje, tad sugrįžusi skubiai paskambino vaistinės savininkams bei pasikvietė antrajame aukšte gyvenančius žmones. Pastarieji ir iškvietė policijos pareigūnus, o pirma policininkų iš Gargždų atskubėję vaistinės savininkai pasirūpino, kad nukentėjėlei būtų suteikta medicininė pagalba. V. Šarkienė buvo nugabenta į Šilutės ligoninę, kur paaiškėjo, kad jei peiliu į kaklą būtų buvę pataikyta bent šiek tiek aukščiau, žaizda galėjo būti mirtina. Moteriai taip pat susiūta delne perpjauta sausgyslė. O tuo metu policijos pareigūnai dar ilgokai suko ratus Švėkšnos gatvėmis, tikėdamiesi surasti plėšikę. Tačiau pastarosios, matyt, laukė bendrininkas su automobiliu, nes jau kitą rytą, kai iš liudininkės pasakojimų buvo nustatyta įtariamosios asmenybė, ją pavyko surasti daugiau kaip už 25 kilometrų esančiuose Vilkyčiuose, pas savo eilinį sugyventinį. Moteris prisipažino užpuolusi ir bandžiusi apiplėšti vaistinės darbuotoją ir jau kitą dieną davė parodymus įvykio vietoje. Pasipiktinę švėkšniškiai negailėjo įtariamajai karčių žodžių ir jei Irenos nebūtų saugojusi policija, ko gero, būtų jai tikrai uždrožę per minkštą vietą. Paaiškėjo, kad narkotikus vartoti linkusios keturių mažamečių vaikų mamos Šilutės policija jau kurį laiką ieškojo dėl kitų jos įvykdytų nusikaltimų. I. Andreikienė buvo įtariama spalio 11 dieną įvykdžiusi dar vieną plėšimą. Tuomet, drauge su bendrininku, ji Šilutės vokiečių kapinėse užpuolė ir apiplėšė 82 metų pensininkę Ertą Pauliukaitę. Plėšikai tuomet savo aukai peiliu nupjovė rankinę su joje buvusiais 200 litų. Spalio 13 dieną įtariamoji buvo sulaikyta, tačiau po apklausos paleista, nes teismas nesiryžo suimti daugiavaikės motinos, tad užteko pasižadėjimo atvykti į ikiteisminio tyrimo apklausas. Tačiau Irena Andreikienė nuo pareigūnų pasislėpė. Patikrinus paaiškėjo, kad Balčių kaime, kuriame moteris oficialiai registruota, ji jau seniai nebegyvena, todėl buvo paskelbta Irenos paieška. Kol I. Andreikienės ieškojo, ji suspėjo Šilutėje, Tilžės gatvėje, apvogti dar vieną auką, iš kurios nugvelbė rankinę su maždaug pusantro šimto litų.
Pažinojo anksčiau
Pirminiais duomenimis, Švėkšnos vaistininkės užpuolimui Irena ruošėsi iš anksto. Kelios dienos prieš bandymą apiplėšti I. Šarkienė lankėsi Švėkšnos vaistinėje ir klausinėjo Vaidos, tačiau ji tą dieną nedirbo. Vaidą ši moteris pažinojo dar nuo tada, kai maždaug prieš metus V. Šarkienė dirbo Šilutės vaistinėje "Kamelija". Tuomet I. Andreikienė gyveno name, stovinčiame šios vaistinės kieme, ir kartkartėmis užsukdavo į vaistinę pasiskųsti savo lemtimi ir pasiskolinti iš Vaidos kokį litą ar tris "vaikučiams duonos nupirkti". Pati du vaikus auginanti farmacininkė pagailėdavo nelaimėlės, nors ši skolų niekuomet negrąžindavo vis sekdama pasakėles, jog laukianti palikimo iš užsienio ir tuomet sugrąžinsianti visą sumą iš karto. Kartą Irena trumpam "pasiskolino" iš vaistininkės jos mobilųjį telefoną prašydama leisti paskambinti, kad sužinotų, ar jau mokamos pašalpos, nes jos aparato esą išsikrovusi baterija, ir dingo. Nors V. Šarkienė tuomet buvo parašiusi pareiškimą Šilutės policijai, tačiau telefono taip ir neatgavo.
Vėl kreipsis į teismą
Belieka tikėtis, jog šį kartą anksčiau jau teistai I. Šarkienei išsisukti nepavyks. Ji uždaryta į areštinę dviem paroms, o vėliau pareigūnai ketina kreiptis į teismą dėl jos suėmimo. Viena baudžiamoji byla šiai plėšikei jau buvo nutraukta šalims susitaikius. Pasak pareigūnų, be jau minėtų plėšimų ir vagystės, ji įtariama dar keliose panašiose bylose. I. Andreikienė įtariama neseniai Priekulėje apiplėšusi 72 metų Onutę K. Užkalbinusi pirmą kartą sutiktą moteriškę plėšikė kurį laiką drauge su ja ėjo gatve, o paskui staigiu judesiu nuplėšė rankinę, kurioje buvo 270 litų, banko kortelė bei dokumentai, ir pabėgo. Tą pačią dieną Irena panašiai apiplėšė senyvo amžiaus nebylę Moniką Š., gyvenančią Gruodžių kaime. Būdama nedidelio ūgio ir smulkaus kūno sudėjimo, plėšikė paprastai rinkdavosi kuo vyresnes ir silpnesnes aukas. Spėjama, kad už savo grobį ji įsigydavo eilinę kvaišalų porciją.
