2008 metai paskelbti Blaivybės metais, tačiau tai padaryta taip vagiai ir blankiai, kad gerų rezultatų kovoje su girtavimu vargu ar sulauksime. Šiais metais viską užgoš kova dėl valdžios. Gerklių kandžiojimasis jau prasidėjo - blaivybės reikalai nepabėgs.
Renginių tautos blaivinimo tema bus, tačiau jie nebus efektyvūs. Kodėl taip pesimistiškai galvoju? Todėl, kad ne nuo to galo pradedama. Akcijos, draudimai, pabrangimai mažai ką keičia. Svaigalų pirkimas ir vartojimas nemažėja. Tą patvirtino pažįstami prekybininkai. Matosi, kad niekas nesikeičia: kasdien sutinku tuos pačius apgirtusius slyvanosius, nenormaliai triukšmingą jaunimėlį.
Manau, būtų didelis laimėjimas, jeigu per šiuos metus sugebėtume rasti atsakymą į ne tokį jau paprastą klausimą: "Kodėl žmonės geria?" Atsakymo į tą klausimą nei pats sugalvojau, nei iš kitų išgirdau. Dažniausiai būna paviršutiniški paporinimai: esą geria, nes yra neišsilavinęs, neturi valios, sąžinės, nemyli savęs ir kitų, yra nelaimingas, laimingas ir t.t. Pripažinčiau, kad geria tik tamsuoliai, jeigu nežinočiau, kad nuo jų neatsilieka ir žmonės, kurių darbais ir pasiekimais žavimės. Geria žinomi politikai, menininkai, mokslininkai, lakūnai, medikai, mokytojai, teisininkai ir kiti, kurių nei tamsumu, nei valios stoka neapkaltinsi. Geria, žinoma, ne visi ir nevienodai. O girtas kiekvienas vienodai bjaurus - ir žmogus iš gatvės, ir iš Seimo rūmų.
Kodėl žmonės, o ir gyvūnai, turi potraukį svaigintis? Gal be alkoholio pasaulio egzistencija neįmanoma? Pačiuose seniausiuose žmonijos rašytiniuose šaltiniuose minimas alkoholis: vynas, midus, alus.
Tie žmonės, kurie alkoholio nevartoja, tarytum įrodo, kad be svaiginimosi gyventi galima. Bet jų yra mažuma. O toje mažumoje dauguma negeria ne todėl, kad nenori, o todėl, kad negali. Blaivininkai kaip pavyzdį rodo musulmonų kraštus, kur alkoholis netoleruojamas. Blaivumas, deja, netrukdo ekstremistams vykdyti siaubingus teroro aktus. Be to, musulmonai svaiginasi kramtydami svaiginančių medžiagų turinčius augalus.
Siaubinga, bet jau pradedame priprasti prie vaikų girtavimo. Pasitaiko, kad ketvirtokai rimtais veidais tariasi, po kiek pinigėlių dėsis "išleistuvių" baliui. Kai ruošiamasi švęsti šimtadienį, abiturientų išleistuves, alkoholio klausimas neretai būna svarbiausias, nors ir pilnamečiams mokiniams gerti griežtai draudžiama. Pažįstu daug vyrų, kurie nustojo rūkyti, bet alkoholio neatsisakė, nors dėl to turi mažai džiaugsmo, bet daug nemalonumų.
Kodėl protingi žmonės pasigeria? Juk žino, kad po to laukia siaubingi dalykai: nemalonios pagirios, sveikatos sutrikimai, problemos darbe ir namuose, kaltės jausmas, veltui prarasti pinigai... Dėl girtavimo subyra šeimos, prarandama meilė, vaikai, turtai, pareigos, garbė, gyvybė. Vis dėlto žmonės geria. Yra nuomonė, kad žmonės geria alkoholį kaip lengviausiai prieinamą ir greičiausiai veikiantį antidepresantą. Galima suprasti, kai geria gyvenimo sužlugdytas žmogus. Bet kodėl geria žmonės, kuriems nieko netrūksta? Gal nėra vertingesnio dalyko už alkoholį? Manau, yra. Nedvejodamas iškeisčiau šauniausią puotą į galimybę paslidinėti kalnuose, panardyti atogrąžų jūrose, pažvejoti Norvegijos fiorduose.
Psichologai, psichiatrai, sociologai, filosofai ir kitų sričių specialistai turi begalę neartų dirvonų. Tik juos suarus, įsigilinus į žmogaus sielos gelmes, galima tikėtis sužinoti, kodėl žmonės geria. Tai atlikus būtų įmanoma pradėti didį ir kilnų žygį už blaivybę.
Vytautas Vizbaras
