Vida Venclovienė
Kas ketvirtas Žemės gyventojas yra įsibauginęs. Mokslininkai teigia, jog žmonija tampa vis nerimastingesnė. Per pastaruosius 10 metų fobijų skaičius pasaulyje išaugo net tris kartus: 1996-aisiais buvo 300, o šiemet - jau 1030. Įprasta pasaulinė "nerimo norma" nuo 10 procentų išaugo iki 25 procentų. Be to, pasak psichologų, baimė sparčiai "jaunėja". Šiandien labiausiai bijo jauni (iki 30 metų) žmonės. Įvairios baimės vis dažniau užvaldo aukšto intelekto žmones.
Dabartiniame amžiuje plačiai paplitusių nervinių baimių arsenalas ženkliai padidėjo. Pavyzdžiui, atsirado kosmikofobija (kosminių reiškinių baimė) - o jei staiga nukristų meteoritas? Kiberfobija (darbo su kompiuteriu baimė) ištinka pagyvenusius žmones, kurie bijosi net prisiliesti prie klaviatūros, kad ko nors nesugadintų programose. Prosofobija (progreso baimė) - o jei staiga mus ims valdyti robotai ir klonai?
Žibalo į ugnį kliūsteli ir kosmetikos, ir farmacijos firmos, "žaidžiančios" potencialių pirkėjų baimėmis. Prisižiūrėję reklaminių klipų mes pradėjome baimintis mikrobų (bacilofobija), bijome nuplikti (falakrofobija), baugina atsirandančios raukšlės (ritifobija), gąsdina savo kūno nepatrauklumas (dismorfobija), savo kūno kvapas (osmofobija), nesvetima daugeliui ir obesofobija - baimė nutukti.
Pavojaus signalas
Iš tiesų, baimė - normali žmogaus emocija, signalas, perspėjantis apie pavojų ir verčiantis saugotis. Visi mes nerimastingai žvelgiame į bedugnę ar krūptelime nuo griaustinio dundėjimo ir žaibų blyksnių. Jei nebūtų baimių, žmonija seniai būtų išmirusi. Be to, ne taip seniai pačiame žmogaus smegenų centre buvo aptikta zona, "atsakinga" už baimės ir nepasitikėjimo jausmą. Kaskart, kai jaučiame artėjantį pavojų, ši zona aktyvuojasi. Ir tam negalima sukliudyti.
Jeigu šis jausmas tampa nevaldomas, paprasta baimė įgauna iracionalų, neloginį charakterį. Pavyzdžiui, mitinge bijoti agresyvios minios, kuri gali tave sutrypti - logiška. Bet bijoti minios prekybos centre, kur tu visai niekam neįdomus - tai jau patologija, kurią reikia gydyti. Deja, psichoterapeutai apie fobijas žino labai nedaug, kadangi žmonės gėdijasi ir varžosi kalbėti apie savo baimes.
Kaip išmokti ramybės?
Šiandien labiausiai paplitęs ir praktikuojamas gydymo metodas - desensibilizacija. Žmogus laipsniškai apmokomas "gąsdinančiose" situacijose elgtis ramiai. Ligonis tuo metu visuomet nešiojasi nedidelę lentelę, kurioje užrašytos 2-3 frazės, sudarytos kartu su gydytoju ir panašios į savotiškus užkeikimus.
Kai kurie sau ant rankos pasidaro "gelbėjamąsias" tatuiruotes, į kurias pažvelgę aprimsta. Kai kuriais atvejais tai padeda.
Baimės galima atsikratyti, mintimis ją išgyvenus. Bet visuomet atminkite: 95 procentai visko, ko mes bijomės, iš vis nenutinka!
Pačios egzotiškiausios fobijos
Abliutofobija - prausimosi ir vandens procedūrų baimė. Apopatofobija - viešų tualetų baimė. Bazofobija - ėjimo baimė. Hedonofobija - malonumų baimė. Jerofobija - baimė susidurti su religinių kultų atributais. Laterofobija - baimė gulėti ant vieno šono, dažniausiai - ant kairiojo. Metrofobija - įkyri poezijos baimė. Sinofobija - kinų baimė. Spektrofobija - veidrodžių baimė. Ereitofobija - baimė parausti. Fobofobija - baimės baimė.
Psichologo patarimas
1. užsimerkite, pamėginkite pajusti baimę ( egzamino neišlaikymas, avarija, rimta liga ir pan. ) ir įsivaizduoti kaip ji atrodo. Vaizdas paprastai būna nemalonus: tamsi dėmė, kraujas, baidyklė. Susiraskite savo vaizdą. 2. Paskui pasiųskite jam tiesiai iš širdies srautą dėkingumo, už rūpestį dėl jūsų saugumo ir ateities, energijos. Jūsų baimė, veikiama jūsų dėkingumo srauto virs teigiama emocija, o tai jums suteiks pasitikėjimo ir ramybės. 3. dabar "užtvirtinkite" šį naująjį vaizdą: įsivaizduokite, kaip atrodo pasitikėjimas. Tai bus jau naujas, džiugus ir malonus vaizdas: saulė, rami jūra ir pan. 4. pasitikėjimo vaizdą nupieškite ant dažnai "po akim" pasitaikančių daiktų: užrašų knygelės, kompiuterio užsklandos ar įsigykite panašų raktų pakabutį.
