Daiva NORKIENĖ
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos Vilniaus skyriuje netilo telefono skambučiai: kai STT pareigūnai sulaikė savivaldybės Socialinės paramos centro vyresnįjį inspektorių Artūrą Urbonaitį, kai kurie sostinės neįgalieji nesitvėrė džiaugsmu. Žmonės buvo įsitikinę, kad aprūpinimo kompensacine technika srityje "pagaliau bus įvesta tvarka". "Akistata" pasidomėjo, kas ir kodėl invalidams kartina ir taip nesaldų gyvenimą.
Apie A. Urbonaičio sulaikymą, įtariant kyšio paėmimu, rašėme praeitame numeryje. Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai Socialinės paramos centro specialistą sulaikė darbovietėje iškart po to, kai jis, kaip įtariama, paėmė 150 litų kyšį už neįgaliam asmeniui reikalingą vežimėlį. Iškilus minėtam skandalui, 43 metų A. Urbonaitis (centre išdirbęs per 10 metų) savo noru išėjo iš darbo. Beje, A. Urbonaičio žmona dirba minėtos įstaigos vadovo pavaduotoja.
Lietuvos žmonių su negalia Vilniaus skyriaus pirmininkė Ginta "Akistatai" teigė jau seniai iš neįgaliųjų girdinti nusiskundimų dėl netvarkos Vilniaus savivaldybės Socialinės paramos centre. Kartą vienas neįgalusis skundęsis, kad labai ilgai laukė už A. Urbonaičio kabineto durų dėl ramentų, girdėjo, jog ten vyrai pasakoja anekdotus, tačiau jam buvę įsakyta dar palaukti. Kai kas yra užsiminęs apie minėto savivaldybės specialisto grubumą. Dabar žmonės skambina į sąjungą ir guodžiasi, jog ir jiems yra tekę už kompensacinę techniką duoti pinigų. Tačiau pirmininkė nėra įsitikinusi, ar iš tiesų A. Urbonaitis galėjo nuolat imti iš žmonių kyšius. "Ko pati nemačiau, negaliu ir komentuoti. Jeigu žmogus nekaltas, tai turėtų greit paaiškėti".
Neįgalieji, kuriems sutrikusi atramos-judėjimo aparato funkcija, vadinamąja kompensacine technika (lazdomis, vežimėliais, specialiomis atramomis, vaikštynėmis, kėdutėmis) aprūpinami taip: pirmiausia neįgalus žmogus eina pas savo apylinkės gydytoją ir gauna receptą. Tada jį neša į savo miesto arba rajono Globos ir rūpybos skyrių (Vilniečiai - į minėtą Socialinės paramos centrą), o tik tada, rūpybos specialistams tarpininkaujant, Respublikinis invalidų kompensacinės technikos centras skiria reikalingą priemonę. Valstybė minėta technika neįgaliuosius aprūpina nemokamai. "Akistatos" žurnalistė rado ir pakalbino asmenį, kuriam A. Urbonaitis, apsirūpinant minėta technika, darė dirbtinių kliūčių.
- Gyvenu Vilniuje, tačiau esu registruotas Šakiuose, - teigė žmogus. - Nuvykau pas A. Urbonaitį dėl invalido vežimėlio. Nusinešiau visus Šakiuose susirinktus būtinus dokumentus. Tačiau man liepė važiuoti į Šakius ir atvežti dar kažkokių popierių, nes antraip nieko negausiu. Tuo metu judėjau labai sunkiai, atvažiuoti į uždarame kieme miesto centre esantį Socialinės paramos centrą ir taip nelengva. O dar užlipti pas A. Urbonaitį į kažkelintą aukštą... O jis mane išprašė... Netekęs vilties, nutariau savivaldybės tarpininką apeiti ir nuvykau į Respublikinį invalidų kompensacinės technikos centrą. Ir žinot ką? Mano turimų dokumentų ir recepto visiškai pakako, vežimėlį gavau iškart.
"Akistatai" Socialinės paramos centro darbuotojai teigė, kad "dažnai susidaro didžiulės kompensacinės technikos laukiančiųjų eilės", tvirtino apie neva egzistuojantį tokios technikos deficitą. Tuo tarpu STT pareigūnai, apžiūrėję kompensacinės technikos centro sandėlius, mano kitaip: "Technikos yra pakankamai, eilės sudaromos dirbtinai".
Respublikinio invalidų kompensacinės technikos centro buvusi direktorė, dabar vyr. specialistė ekonomikos klausimams Elena Nekrošaitė žurnalistei sakė:
- Mes neturime teisės patikrinti nei A. Urbonaičio, nei kitų miestų ir rajonų socialinės rūpybos darbuotojų veiklos. Didelių eilių apsirūpinant kompensacine technika tikrai nėra, deficito - irgi. Todėl buvome priblokšti, kai išvydome televizijos ekrane A. Urbonaitį, sugautą su neva paimtu kyšiu. Beje, yra toks vienas ministerijos nutarimas: "Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi teisę patikrinti" mūsų įstaigos ir globos bei rūpybos organų veiklą. O ar bent kartą tikrino?
E. Nekrošaitė puse lūpų užsiminė apie kai kurių didmiesčių medikus, išduodančius receptų brangiai kompensacinei technikai "mirusioms dūšioms". Tačiau vos dešimt etatų turintis respublikinis centras negali visko sužiūrėti, negali ir tiesiogiai, be savivaldybių tarpininkų, dalinti technikos. Beje, kai kuri technika, pavyzdžiui, elektriniai invalidų vežimėliai, kainuoja 8 000 - 17 000 litų (90 procentų jų kainos dengia valstybė).
E. Nekrošaitė išgyvena, kad neįgaliųjų reikalai visiškai nerūpi jų gydytojams. Štai centro specialistai į Kaišiadoris nusivežė neįgaliesiems ir medikams parodyti naujausios užsieninės technikos pavyzdžių. Invalidai atėjo, o štai medikai (kurie, beje, tiems neįgaliesiems rašo receptus) nepasirodė, nors kelio tebuvo keli metrai - "tik per vieną kabinetą". Kai gydytojų toks požiūris, piktnaudžiauti sąlygos puikios. Įsivaizduokite situaciją: neįgalus žmogus gydytojui "nežiniukui" pats turi pasakyti jam reikalingos technikos pavadinimą, kad šis užrašytų ant recepto. Įdomu, ar situacija, kai medikas pats nežino, kam, ką ir kodėl išrašo, negalima piktnaudžiauti ir vietoje invalido lazdos gauti, tarkime, brangų užsieninį vežimėlį?
