Kaunietis Mindaugas sugedusį televizorių nuvežė į vieną iš šio miesto taisyklų. Tą pačią dieną gedimas, kaip teigė meistras, buvo pašalintas, deja, namo parvežtas televizorius po poros valandų ir vėl sugedo. Mindaugas nuvyko į taisyklą pasiaiškinti, už kokias paslaugas reikėjo sumokėti 42 litus. Tačiau užuot atsiprašęs už savo pavaldinių darbo broką ir kliento gaištamą laiką, taisyklos direktorius atsisakė suteikti bet kokią informaciją, negana to, dar pareiškė, kad Mindaugo televizorius šioje taisykloje nebuvo taisomas! Girdi, reikalingas tai patvirtinantis čekis. Jokio čekio Mindaugui niekas nedavė - buvo liepta tik pasirašyti ant taisykloje liekančių dokumentų, o ant televizoriaus liko užklijuotas kažkoks numeris... Televizoriaus savininkas net nepagalvojo, kad šiais aštrios konkurencijos laikais gali būti taip įžūliai apgautas...
Atkaklusis kaunietis kreipėsi patarimo į Vartotojų teisių gynimo centro pirmininką Paulių Merecką. Pastarasis patikino, jog buvo grubiai pažeistos Mindaugo, kaip paslaugos vartotojo, teisės, ir pasiūlė į taisyklos direktorių kreiptis pakartotinai, raštu. Jei esą nebūsią deramai sureaguota ir į raštišką reikalavimą padengti kliento turėtąsias išlaidas už nekokybiškas paslaugas, liksiąs vienas kelias - į teismą. O jau tada Mindaugas, anot Vartotojų teisių gynimo centro pirmininko, turės teisę reikalauti ne tik patirtų materialinių nuostolių padengimo, bet ir atlygio už advokato pagalbą bei moralinės žalos atlyginimo...
Vilnietė Zofija į Vartotojų teisių gynimo centrą kreipėsi dėl pagamintų nekokybiškų medinių durų. Užteko centro pirmininko skambučio į klientės nurodytą gamybos įmonę, ir problema buvo skubiai išspręsta.
Kitas garbaus amžiaus sostinės gyventojas pasiskundė, kad viename dideliame prekybos centre buvo įtartas apsivogęs (vyriškis sakė patyręs šoką, kai apsaugos darbuotojas tiesiog prie kasos, kitų pirkėjų akivaizdoje, ėmęs kratyti jo rankinę, kurioje nieko vogto neradęs), be to, prieš tai jį aptarnavusi pardavėja esą elgusis labai nekultūringai. Po pokalbio su vartotojų interesų gynėju prekybos centro direktorė tuojau pat susirado skundą parašiusį vilnietį ir informavo, jog nustatytai tvarkai nusižengę darbuotojai griežtai nubausti ir kaip kompensaciją už patirtus nemalonius įspūdžius minėtam pirkėjui pasiūlė vertingą dovaną...
Panašių skundų, anot Vartotojų teisių gynimo centro pirmininko P. Merecko, kasdien gaunama po keliolika (beje, šis centras - tai tik viena iš organizacijų, ginančių vartotojų teises; kilusias problemas vartotojams padeda išspręsti visa eilė valstybinių ir nevyriausybinių institucijų). Žmonės kreipiasi iš visos Lietuvos, dažniausiai skundžiasi dėl įsigytų nekokybiškų prekių (ypač avalynės, žaislų, maisto produktų) ir paslaugų (daugiausia nusivylusiųjų autoservisų bei kirpyklų darbu, plastikinių langų kokybe, ieškojusiųjų darbo).
Vartotojo teises gina įstatymas
Pasak P. Merecko, vartotojas (fizinis asmuo, pareiškęs norą pirkti ir naudoti prekę ar paslaugą asmeniniams ar namų ūkio poreikiams) yra silpnesnė sutarties šalis, todėl ji ir ginama įstatymo. O įstatyme, be kita ko, numatyta, jog vartotojas, prieš įsigydamas prekes ar paslaugas, turi teisę gauti teisingą ir išsamią informaciją apie prekes ir paslaugas bei apie savo teisių gynimo tvarką. Jei pardavėjas (paslaugos teikėjas) vartotojo tinkamai neinformavo, atsakomybė dėl vėliau kilusių daikto ar paslaugos kokybės problemų gula ant jo paties pečių. Anot P. Merecko, ne vartotojas turi aiškintis, kokias jis turi teises, jei įsigytos prekės ar paslaugos kokybė netenkins. Apie tai turi informuoti pardavėjas (paslaugos teikėjas). Be to, pardavėjui (paslaugos teikėjui) nevalia piktnaudžiauti vartotojo nežinojimu. Pavyzdžiui, neseniai Vilniaus rajono gyventoja Olga vienoje sostinės avalynės parduotuvių įsigijo brangius žieminius batus, kurių padai atsilupo po... dviejų savaičių! Kai nepatenkinta pirkėja atvyko į tą parduotuvę, batai buvo paimti tvarkyti, šį darbą pažadėta atlikti maždaug per savaitę. P. Merecko teigimu, pirkėja turėjo teisę pasirinkti, ar laukti, kol batus suremontuos (juk batai buvo įsigyti avėti, o ne tam, kad gulėtų batų lentynoje), ar prekę grąžinti ir atsiimti pinigus. Deja, pirkėja buvo informuota tik apie vienintelį galimą variantą - batų remontą. Kitaip tariant, pardavėja pažeidė Vartotojų teisių gynimo įstatymo nuostatas ir dėl to turėjo didelių nemalonumų. Na, o patarimo į Vartotojų teisių gynimo centrą kreipusis batų pirkėja bemat atgavo už nekokybišką gaminį sumokėtus pinigus...
Kaip apgailestavo Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas, atkaklių, už savo teises pasiryžusių pakovoti vartotojų palyginti nėra daug. Dauguma į patirtus nuostolius esą numoja ranka, stengiasi greičiau viską pamiršti. O tuo prekybininkai (paslaugų teikėjai) tik ir naudojasi... Kita vertus, anot P. Merecko, kai kurie vartotojai dėl nekokybiškų prekių ar paslaugų nutyli dėl to, jog paprasčiausiai nežino savo teisių. Būtent ši priežastis (informacijos apie vartotojo teises stoka) paskatino kuo greičiau pradėti įgyvendinti Nacionalinę vartotojų švietimo programą.
Beje, mūsų šalyje veikiantys vartotojų teises ginantys įstatymai yra palankūs vartotojams, todėl šie neturėtų bijoti rasti laiko apginti savo interesus.
Nuo gegužės Lietuvai tapus ES nare, turėtų dar padaugėti keliaujančiųjų į užsienio šalis, taigi daugiau prekių ir paslaugų bus įsigyjama už Lietuvos ribų. Vartotojui, nežinančiam kitos šalies teisės aktų reikalavimų bei ginčų sprendimų procedūrų, išsiaiškinti kilusį konfliktą su pardavėju ar paslaugų teikėju bus didelė problema. Kad šiuos nepatogumus vartotojas pajustų kuo mažiau, efektyvią paramą galės suteikti Europos vartotojų centrų tinklas. Tokie centrai jau veikia dvylikoje Europos šalių. Jų atstovai konsultuoja ir padeda individualiems vartotojams spręsti kilusias problemas, teikia naujausią informaciją. Artimiausiu metu tokį centrą planuojama įsteigti ir Lietuvoje.
Štai keli patarimai, kaip apginti savo teises įsigijus nekokybiškas prekes ar paslaugas:
1. Vartotojas turi teisę gauti išsamią informaciją raštu apie įsigyjamą prekę ar paslaugą. Tai yra pardavėjo (paslaugos teikėjo) pareiga, tačiau ir pats vartotojas turėtų domėtis perkama preke ar paslauga. Mat jei pardavėjas (paslaugos teikėjas) bus vartotojui suteikęs visą reikiamą informaciją apie prekės (paslaugos) kokybės ir vartojimo ypatumus, vartotojas, pateiktos informacijos neįvertinęs, negalės laikyti tokios prekės ar paslaugos nekokybiška ir dėl to negalės pareikšti pretenzijų.
2. Jei vartotojas įsigijo nekokybišką prekę, apie kurios trūkumus nebuvo informuotas, jis turi teisę reikalauti pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybės preke; atitinkamai sumažinti prekės kainą; per protingą terminą neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus; atlyginti prekės trūkumų pašalinimo išlaidas, jei tuos trūkumus pašalino pats vartotojas; nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Kad galėtų pasinaudoti viena iš ką tik paminėtų teisių, vartotojas turi pateikti pardavėjui raštišką prašymą, jame nurodyti prekės trūkumus ir pasirinktą vieną iš teisių. Būtina sąlyga - prie šio prašymo vartotojas turi pridėti kasos aparato kvitą ar pirkimo-pardavimo kvitą arba kitą dokumentą, patvirtinantį, kad prekė pirkta iš konkretaus pardavėjo. Nesant tokio dokumento pirkėjo reikalavimai vykdomi tik pardavėjui sutikus.
3. Jei kyla nesutarimas dėl prekės kokybės, pardavėjas turi per 3 dienas kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos (dėl ne maisto prekių kokybės įvertinimo) arba į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (dėl maisto prekių kokybės įvertinimo), o gavęs raštiškas išvadas, apie tai nedelsiant pranešti vartotojui.
4. Jeigu nėra nustatytas kokybės garantijos terminas ar tinkamumo naudoti terminas, vartotojas gali pareikšti savo reikalavimus dėl daiktų trūkumų ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daiktų įsigijimo dienos, jei įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Jei per garantinį laikotarpį prekė sugedo ar pasimatė kokių nors defektų ne dėl vartotojo kaltės (tai nustato ekspertizė, kurios išlaidas apmoka neteisi šalis), galima reikalauti iš pardavėjo, kad prekę pakeistų ar grąžintų pinigus, sumokėtus už prekę. Jei daikto kokybės garantijos terminas yra mažesnis nei dveji metai ir daikto trūkumai nustatyti pasibaigus garantiniam terminui, tačiau nepraėjus 2 metams nuo daikto įsigijimo, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jei pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado iki daikto įsigijimo arba dėl iki įsigijimo atsiradusių priežasčių.
Importuojamoms prekėms garantiją teikia pardavėjas, o lietuviškai produkcijai - gamintojas (pardavėjas tai patvirtina).
5. Įstatymai gina vartotoją ir tuo atveju, kai jis nusiperka tinkamos kokybės, tačiau netinkamos formos, dydžio, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktą. Jei daiktas nebuvo naudojamas, nesugadintas ir nepraradęs prekinės išvaizdos, pirkėjas per 14 dienų nuo daikto įsigijimo (turėdamas įrodymus, kad daiktas pirktas iš konkretaus pardavėjo) turi teisę reikalauti pakeisti nusipirktą daiktą analogišku kitos formos, dydžio, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktu. Jei pardavėjas neturi pakeisti tinkamos prekės, pirkėjas per 14 dienų turi grąžinti prekę pardavėjui ir atgauti už ją sumokėtus pinigus. Tiesa, Ūkio ministerijos patvirtintose Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse nurodyta, kad kai kurių tinkamos kokybės prekių pirkėjas neturi teisės reikalauti pakeisti. Tai parfumerijos ir kosmetikos preparatai, spausdintos knygos, apatiniai drabužiai, laikrodžiai, perlai, brangakmeniai ir taurieji metalai bei jų dirbiniai (išskyrus dirbtinę bižuteriją), optikos ir fotografijos aparatai, šviestuvai, žaislai ir kt.
6. Jei vartotojui buvo suteikta nekokybiška paslauga, jis turi analogiškas teises kaip ir vartotojas, įsigijęs nekokybišką prekę. Be to, jei dėl paslaugų teikėjo kaltės buvo prarastas ar sugadintas vartotojo pateiktas daiktas ar medžiaga, tai, vartotojui sutikus, paslaugos teikėjas privalo pakeisti daiktą ar medžiagą lygiaverčiais, o kai vartotojas nesutinka ar nėra galimybių pakeisti, turi būti atlyginta daikto ar medžiagos vertė.
7. Neužkibkite ant aferistų meškerės! Įsidėmėkite, kad tos įmonės ar firmos (pavyzdžiui, besiskelbiančios surandančios darbą), kurios neskelbia savo buveinės adreso, nurodo tik mobilųjį telefoną ar pašto dėžutės numerį, yra nepatikimos. Prieš pasirašydami bet kokią sutartį su tokia firma atidžiai išstudijuokite sutarties sąlygas. Mat neretai vienas iš paskutinių sutarties punktų mažomis raidelėmis skelbia, kad mokestis paimamas ne už darbo suradimą, o už administravimą (darbo paieškas).
8. Prekiaujantieji turguje (ar kitose prekybos vietose) pagal patentus už parduotas prekes privalo išduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintos formos pirkimo-pardavimo kvitą. Be tokio kvito labai sunku įrodyti, kad daiktas pirktas iš konkretaus pardavėjo.
9. Pardavinėti prekes pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminui Lietuvos Respublikoje yra draudžiama. Jei per neapsižiūrėjimą tokią prekę įsigijote, apie pažeidimus informuokite Maisto ir veterinarijos tarnybą ir reikalaukite, kad prekė būtų pakeista į kokybišką arba būtų sugrąžinti už ją sumokėti pinigai.
10. Ir paskutinis patarimas: niekada nesikarščiuokite, nesinervinkite. Savo pretenzijas išdėstykite ramiai ir aiškiai. Nesulaukę teigiamo sprendimo kreipkitės į vartotojų teises ginančias institucijas arba į teismą.
