Žilvinas VIZGIRDA
Į Briuselį patogiausia atskristi. Oro uostas nelabai didelis, neklaidus, netoli miesto. Taksi važiuosite 10 - 20 minučių. Jei atvažiuosite traukiniu, tai sustosite pačiame miesto centre. Centrinė stotis visa pakišta po žemėmis. Su traukiniais, restoranais, kinoteatrais, parduotuvėmis.
Prieš tūkstantmetį, kai miestas tik kūrėsi, turbūt niekam nė į galvą neatėjo mintis, kad galima gyventi po žeme. Tada miesto centrą supo pelkės, o jis pats buvo pavadintas Brukseliu - vietine kalba tai reiškė "gyvenvietė balose".
Geriausia pažintis su Belgijos sostine Briuseliu - prie stoties sėsti į dviaukštį autobusą ir užsidėjus ausines klausantis pasakojimų stebėti miesto įžymias vietas. 16 eurų kainuojantis bilietas galioja visą parą. Galite išlipti bet kurioje maršruto stotelėje, apžiūrėti norimą objektą ir sėsti į kitą autobusą. Per ausines apie miestą pasakojama 11 kalbų. Įdomiausia, kad norint klausyti teksto anglų kalba, ausines teko įjungti į lizdą, kur užrašyta, kad čia šnekama japoniškai. Rusų kalba buvo galima klausyti iš švedų kalbai skirto lizdo.
Labai smagu po miestą keliauti ir pasiėmus žemėlapį. Pasiklysti gal ir galima, bet vis tiek išeisite arba į centrą, arba į kokią didesnę gatvę. Pasiruošę padėti ir praeiviai. Vietiniai kalba flamandiškai ir prancūziškai. Užrašai gatvėse irgi visur dvigubi.
Kaip žinia, Belgiją sudaro dvi tautos, kalbančios skirtingomis kalbomis. Šiaurėje gyvena olandiškai kalbantys flamandai, o pietuose prancūziškai - valonai. Ir vieni, ir kiti - didžiuliai nacionalistai. Briuselis yra abiejų pusių sostinė, tačiau abi pusės turi savo nacionalines televizijas, savo ministerijas, abi pusės nėra nusiteikusios labai draugiškai viena kitos atžvilgiu. Ir jeigu paklausi flamando ko nors prancūziškai - nieko nesužinosi, ir atvirkščiai. Tačiau kai kalba pasisuka apie Belgijos palyginimą su kitoms šalimis, tada ir flamandai ir valonai vieningai giria savo šalį.
Pagrindiniai belgų konkurentai - prancūzai. Prancūzai nuolat juokiasi iš briuseliečių, kad šie patys nieko nesugalvoja, o viską vagia iš jų. Briuselio Karališkieji rūmai - esą vos ne Versalio kopija, Katedra - labai primenantis Notr Damo katedrą Paryžiuje. Net ir šiuolaikinis verslo centras Defansas Briuselyje esą labai panašus į tokio paties pavadinimo rajoną Paryžiuje.
Ramus kaip belgas
Tačiau yra vienas bruožas, kuris skiria belgus nuo prancūzų ir beje kitų tautų. Jie ramūs, niekur neskuba, nerodo per didelės iniciatyvos. Į tramvajus ar autobusus čia niekas nesigrūda, parduotuvėse ramiai stovi eilėje ir nerodo jokio pykčio, kol kokia nors senutė kalbasi su kasininke, o po to ,dar prisiminusi, kad ne viską nusipirko, grįžta prie prekių lentynos. Nėra jokios agresijos. Ir tai jaučiasi visur. Restoranuose staliukai vienas prie kito, sėdėdamas net badaisi alkūnėmis, tačiau niekas dėl to į dūdą nepasiūlo. Gatvėse irgi vienas kitam nesišypso ir žengia kiekvienas savo keliu.
Ką gi, gera būti ramiam, kai esi užtikrintas savo gyvenimu. Šiaip ar taip, BVP vienam gyventojui Belgijoje yra vienas didžiausių Europoje.
Turistai Karaliaus rūmuose
Belgija - parlamentinė monarchija. Karalius nors ir "žaislinis", bet juo čia didžiuojamasi. Karaliaus rūmai, karaliaus šiltnamiai, karaliaus vaikai - apie juos pasakojama turistams, apie juos rašo laikraščiai. Kasmet karalius Albertas II ir karalienė Paola pusantro mėnesio praleidžia savo viloje Ispanijoje, o tuo metu jų rūmai būna atviri turistams. Juose karališkoji šeima tik dirba, o gyvena, kaip ir visi pasiturintys briuseliečiai, už miesto. Ten turistų niekas neįsileidžia. Net automobiliams sustoti neleidžia. Tiesa, turistinis dviaukštis autobusas sulėtinęs greitį pravažiuoja pro tą kvartalą, pro kiniškus ir japoniškus rūmus. Juos dar XIX amžiuje nupirko karalius Leopoldas tarptautinėje parodoje Paryžiuje. Vienuose jų dabar porceliano muziejus, o kituose - samurajų paroda.
Briuselio simboliai
Vienas šio miesto simbolių - "Sisiojantis berniukas". Tas "Berniukas" - viso labo 51 centimetro vandenį pilantis fontanėlis, tačiau jį būtina pamatyti. Visų šalių vadovai atvažiavę į Briuselį skuba prie to sisiojančio vaiko, veža jam ordinus ir medalius, tautinius rūbus. Centrinėje aikštėje yra muziejus, kuriame surinkta apie 600 "Berniuko" rūbų komplektų. Vasarą "Berniuko" garbei vyksta šventė. Miestiečiai velkasi karnavalinius rūbus ir neša gėles prie fontanėlio. Beje, netoliese yra ir "Sisiojanti mergaitė", bet ji nėra tokia populiari.
Apie "Berniuko" atsiradimą pasakojamos dvi legendos. Pagal vieną, XVII amžiuje berniukas prie miesto sienos pamatė uždegtą skudurą ir pasisiojęs ant jo, užgesino. Taip jis išgelbėjo miestą nuo gaisro. Kita legenda byloja, kad vienas turtingas miestietis su draugais begerdamas užmiršo savo sūnų. Kai atsiminė, puolė ieškoti. Visą parą miestiečiai naršė po skersgatvius, kol viename pamatė vaiką - tas stovėjo ir sisiojo. Iš džiaugsmo tėvas taip ir įamžino savo sūnų.
Kitas simbolis - Atomiumas - buvo pastatytas 1958 metais, kai Briuselyje vyko Pasaulinė paroda. Tai 165 milijonus kartų padidinta geležies molekulė. Jos aukštis 101 metras. Atomiumas - mėgstama miestiečių vieta, čia atvažiuoja jaunavedžiai. Šalia Atomiumo - Mini Europos parkas.
Europos sostinė
Nors belgai turtingi, bet Briuselį lyginti su Vilniumi galima. Kaip ir Lietuvą su Belgiją. Gamtovaizdis panašus, orai - irgi. Kaip ir belgai, mes galime didžiuotis savo saldumynais ir alumi, mėsa ir daržovėmis. Mes sakome, kad lietuviškas alus pats skaniausias, belgai giria savo. Gamina net 400 rūšių - nuo paprasto alaus iki alaus su uogomis ar vaisiais. Pats įžymiausias - su vyšniomis. Šokolado irgi galite nusipirkti prie kiekvieno kampo ir paties įvairiausio, tačiau dėl skonio irgi galima ginčytis. Šiukšlių gatvėse irgi pakanka. Komunalininkai sutvarko, bet vakarop gatvės vėl nešvarios, nes dauguma nesivargina ieškoti šiukšlių dėžių. Yra Briuselyje ir "Zuoko dviračių". Tik čia jie neišvogti, o stovi tvirtai prirakinti. Įmetei eurą - ir važiuok.
Briuselis pranašesnis už Vilnių, o galbūt ir už kitus Europos miestus, kad čia įsikūrusios Europos Sąjungos ir NATO įstaigos. Tai miestui, jo viešbučiams, restoranams, parduotuvėms atneša nemažai pelno, nes tiek į Europos parlamentą, tiek į NATO būstinę kasdien atvažiuoja šimtai biurokratų, kurie per daug netaupydami leidžia mūsų visų pinigus. Dar keli tūkstančiai iš visur suvažiavusių dirba nuolat. Daug uždirbdami, jie daug ir išleidžia.
Maisto kainos panašios kaip visoje Europoje. Pigiau nei Anglijoje, brangiau nei Lietuvoje. Rūbai kainuoja beveik tiek pat. Žodžiu, vidutinis lietuvis apsilankyti Europos sostinėje gali sau leisti - per daug nenuskurs.
