Toks klausimas iki šiol kamuoja ir tikriausiai dar ilgai kamuos mūsų laikraščio žurnalistus...
Praėjusį ketvirtadienį vis dar prezidentas Rolandas Paksas ir jo palyda linksmino uostamiesčio gyventojus, o tą pačią dieną Kauną savo vizitu pagerbė Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Jį, priešingai nei prezidentą, pasitiko ir priėmė Laikinosios sostinės meras ir visi kiti miesto vadovai. Tikriausiai davė ir skaniai pavalgyti, o vakare (tai jau tikrai) palydėjo į sporto halę, kur "Žalgiris" įnirtingai kovėsi su Malagos "Unicaja" (ir mūsiškiai nugalėjo)... Tačiau Seimo pirmininkui labiausiai patiko Kauno studentija, kuri, jo žodžiais tariant - labai aktyviai reiškia savo poziciją...
Nors tądien po susitikimo su akademine visuomene (kartu su studentais buvo apsvarstyti jų iškelti klausimai - dėl pilietiškumo, dėl diplomų galiojimo užsienyje, dėl galimybės disponuoti universitetų turtu ir t. t.), taip pat buvo aptarti patys svarbiausi miesto gyvybiniai klausimai, investiciniai projektai, tačiau nebuvo išvengta ir "aktualiosios nūdienos politikos" linijos. O ši tema, nors atrodo, jau visiems pabodusi ir įkyrėjusi iki galvos skausmo, pasirodė esą pati įdomiausia. Susitikime su žurnalistais ponas A. Paulauskas nepasimetė išgirdęs "Akistatos" klausimą. Mūsų žurnalistė pasidomėjo, ar dar liko kiek nors pinigų "sąmokslo fonde"? Juk, berods, vis dar prezidento patarėjas Gintaras Šiurkus ne taip seniai viešai skelbė, jog "perversmui" sukaupti milijonai, kuriais maitinama žiniasklaida. Tai kaip čia išeina - visi gavo, o kodėl ponas Artūras pamiršo "Akistatą"?
Tiktai galutinai supratęs, kur šuo pakastas, kiek nuraudęs Seimo pirmininkas gana griežtai pareiškė, jog jis neatsivežė jokio maišo (o, kaip gaila) ir tos žinios apie žiniasklaidos papirkinėjimą jau perpildė jo kantrybės taurę (o kažkam atrodė, kad ji - beribė)... Dėl to ponas Artūras jau kreipėsi į teisėsaugos institucijas, prašydamas, jog tokiomis niekuo nepagrįstomis kalbomis maitindamas visuomenę, tas garbus ponas įrodytų savo teiginius (gaila pareigūnų, kiek bereikalingo darbo ant jų pečių užkrovė tas nelemtas "sąmokslas"). "Tai tik primityvi formulė, eilinis triukas, bandymas klausimo esmę "nuvesti į šoną", kad žmonės pamirštų, nuo ko viskas prasidėjo," - vis drąsiau ir griežčiau kalbėjo mūsų parlamento vadovas... Kartoti tai (ką jis pasakė), kad viskas prasidėjo nuo Saugumo departamento vadovo atleidimo dienos - jau nebesinori, tiesiog banalu... Dar kartą (gal jau kokį tūkstantąjį) paminėta garsioji ponia Smailytė (jai šių eilučių autorė jaučia nenusakomą, žodžiais neišreiškiamą simpatiją) jau baigia perpildyti ir pačių kantriausiųjų kantrybės taurę. Blogiausia tai, kad tiek tikėjomės iš pono Artūro, o nieko negavome... Gaila... Na, bet tiek to, palikime ramybėje tuos milijonus. Kai bus kitas "perversmas" greičiau sureaguosime ir tikrai ką nors pešime... Ir nors "Akistata" suprato, kad iš pono Artūro negaus nė lito, jai vis tiek rūpėjo, ar Seimo pirmininkui negresia pavojai, ar dar nenutaikė į jį savo kovinį ginklą pats Šustauskas. Pasirodo, pastarasis tik prieš televizijos kameras labai drąsus (nors iš tiesų labiausiai bijo savo trečiosios žmonos), o poną Artūrą išdrįsta pagąsdinti tiktai paskambinęs telefonu. Gerai, kad parlamento vadas jo visai nebijo...
