Sigitas STASAITIS
Lietuvą drebinantis prezidentinis skandalas kilo dėl to, kad kažkas pasiklausė prezidento patarėjų. Ką ten patarėjų! Kai visuomenei tapo žinoma, kaip Jo Ekscelencija "šika ir tapšnoja", pasigirdo kalbų, jog Valstybės saugumo departamentas, ko gero, klausosi visų Lietuvos piliečių telefoninių pokalbių. "Akistata" pabandė išsiaiškinti, kas ir kaip gali nugirsti mūsų privačius pokalbius telefonu ir - svarbiausia - kaip nuo to apsisaugoti.
Išradimui - per šimtą metų
XIX amžiaus viduryje telegrafas jau senokai veikė tarp miestų, tačiau žmonės su pažįstamais ir giminėmis norėjo bendrauti ne sausomis lakoniškomis telegramomis, o paplepėti balsu. Suvokdami, kad telefono išradėjo laukia milžiniškas pelnas, tūkstančiai konstruoti mėgstančiųjų kaišiojo magnetus į indukcines rites, bandydami garso bangas paversti elektros impulsais ir atvirkščiai. 1875 metais magnetą į ritę ėmė kaišioti ir škotų kilmės amerikietis logopedas Aleksandras Grehemas Belas. Eksperimentuoti šį vyrą skatino sveikas noras uždirbti išradus klausos aparatą kurtiesiems. A. G. Belas metus žaidė su laidais ir magnetu, kol jam nušvito protas, kad magnetuką į ritę reikia ne kaišioti ranka, o šį darbą patikėti nuo žmogaus balso virpančiai membranai. 1876 metų kovo 7-ąją A. G. Belui pagaliau pavyko - kalbant į vieno aparato membraną, iš antrosios, prijungtos ilgais laidais, pasigirdo atkurtas žmogaus balsas. Išradėjas nedelsdamas puolė į Patentų biurą.
Susipjovė dėl patento
Amerikietis skubėjo ne be reikalo - vos už poros valandų (!) į Patentų biurą atlėkė kitas išradėjas, o netrukus - ir trečias, kurie taip pat geidė pirmieji užpatentuoti savo telefonus. Išradimas kvepėjo milijonais, todėl A. G. Belas turėjo atlaikyti net 600 teismo posėdžių, kol Aukščiausiasis JAV Teismas pirmuoju išradėju visgi pripažino jį. Spjovęs į paprastai neturtingus kurčnebylius, kuriems aparato taip ir nesukūrė, A. G. Belas nedelsdamas per metus įkūrė kompaniją, pradėjusią turtuoliams gaminti prabangos dalykus - telefonus - ir pats greitai tapo milijonierium. Beje, pirmas pasaulyje iš telefono praktinės naudos turėjo irgi pats A. G. Belas. 1875-ųjų kovo 10-ąją jis savo dirbtuvėse netyčia apsipylė rūgštimi. Užuot ėmęs pagalbos šauktis riksmu, nuplikytasis čiupo ragelį ir telefonu iš kito namo galo pasišaukė savo asistentą T. Vatsoną.
Pirmasis "sugedęs telefonas"
Telefonas išpopuliarėjo labai gretai, tačiau dar kelis dešimtmečius niekam nekildavo idėjų dėl pokalbių viešumo. Pirma, ilgai nebuvo atrastas automatinis numerio rinkimo mechanizmas, tad pakėlus ragelį tekdavo telefonistės prašyti sujungti su norimu pašnekovu. Suprantama, telefonistė turėdavo klausytis pokalbio, kad žinotų, kada pašnekovai baigė šnekėtis ir juos reikia atjungti. Negana to, iki pat 1915 metų, kol nebuvo išrastos elektroninės radijo lempos, telefonu buvo galima kalbėtis tik keliasdešimties kilometrų atstumu. Tarpmiestinis ryšys buvo, tačiau jis veikė, šiandienos požiūriu, labai juokingai. Skambintojas pasakydavo sakinį telefonistei kitame mieste ir laukdavo. Telefonistė frazę pakartodavo kolegei, sėdinčiai trečiajame mieste, pastaroji - ketvirtajai ir t. t. Galima įsivaizduoti, kaip ilgai ir komiškai šnekėdavosi pašnekovai, buvę, tarkim vienas Varšuvoje, kitas - Londone. Kuriai nors tarpinei telefonistei blogai nugirdus žodį svetima kalba, galutinė frazė tapdavo kurioziškai iškraipyta. Taigi posakis apie sugedusį telefoną - nuo tų laikų.
Saugok savo laidus!
Prieš Antrąjį pasaulinį karą technika ištobulėjo, tarpininkių telefonisčių nebereikėjo. Žmonės įsidrąsino, telefonu ėmė kalbėti dalykus, kurių būtų nedrįsę pasakyti telefonistei ar girdint bet kam iš pašalinių. Nors visi žino, jog telefoninio pokalbio gali būti klausomasi, tokia jau žmogaus psichologija - jei akys nemato svetimų ausų, tai prarandamas budrumas, užmirštama saugotis.
Pasiklausyti pokalbio, vykstančio laidiniu telefonu, labai paprasta, nes jis perduodamas žemo dažnio elektriniais signalais. Pasiklausymui užtenka turėti paprastas pigias ausines, kurias galima prijungti bet kurioje telefono linijos vietoje. Patogiausia, žinoma, nelegaliai prisijungti kur nors rūsyje ar laiptinėje, jei tik ten eina telefonų laidai. Prakrapštei dviejų lygiagrečių telefono laidų izoliaciją, prijungei du laidukus, kuriuos gali nusivesti į savo butą - štai ir visas mokslas. Jei telefono laidai neina per laiptinės sieną, tuomet juos visada rasi toje pačioje laiptinės geležinėje spintoje, kurioje įrengti ir elektros skaitiklis bei saugikliai (kamščiai). Saugoti savo telefono liniją verta. Žymiai dažniau pasitaiko, kad svetimas pilietis bando prisijungti prie jūsų telefono laidų ne tam, kad pasiklausytų pokalbių, o tam, kad pats galėtų skambinti kur panorėjęs, nes sąskaitą, žinoma, teks apmokėti tamstai.
Slapti pasiklausymų kambariai
Tačiau didžiausi mėgėjai pasiklausyti telefoninių pokalbių yra operatyvinių tarnybų darbuotojai - tai žino ir Lietuvos prezidentas, ir paprastas gatvės banditėlis. Apsisaugoti nuo slaptų pareigūnų ausų nepadės jokios priemonės. Tikrai netiesa, kad pareigūnai klausosi visų žmonių (ar bent kas antro) pokalbių - to nepajėgtų fiziškai. Tačiau jei policija ar VSD surenka žinių, kad vienas ar kitas pilietis daro nusikaltimus, kalbasi su banditais ar žino apie juos, užvedama operatyvinė byla ir paprašoma teismo sankcijos. Teismas paprastai sankciją pasirašo. Tada pareigūnai "Telekomui" slaptu raštu praneša, kurio abonento pokalbiai turi būti sekami. Dėl svetimų pokalbių pareigūnai nesikarsto su ausinėmis po rūsius ir laiptines. Tam yra specialūs slapti kambariai, apie kuriuos visuomenei nepasakojama. Juose tyliai sukasi magnetofonai, sėdi žmonės su ausinėmis, o signalai ateina iš telefonų pastočių. Visiška nesąmonė, kad prijungus policijos magnetofoną piliečio telefone girdėti spragtelėjimas, traškesiai, šniokštimas ar kiti pašaliniai garsai.
Informacija nutekėjo iš VSD
Patikrintos neplepios mašininkės iš paklausymo magnetofonų juostelių atspausdina pokalbių turinį. Taip gimsta vadinamos pokalbių išklotinės, kurios segamos į operatyvines bylas. Kaip mūsų prezidento, J. Borisovo ir kitų pokalbių išklotinės iš VSD operatyvinių bylų atsidūrė žurnalistų rankose, labai įdomus atskiras klausimas, kurį prezidentas ir kompanija po apkaltos, beveik be abejonės, "patapšnos" Strasbūro žmogaus teisių teisme.
Dar įmanoma, kad pareigūnai (o gal net rimti nusikaltėliai) įeis į tamstos butą ir pasiklausymo aparatūrą įrengs jūsų telefone, tačiau taip būna itin retai. Į būstus slaptai lendama prireikus apžiūrėti sekamojo daiktus. Būkite tikras - į butus lendama tik išimtiniais atvejais, tai daro aukščiausios klasės profesionalai, apie kurių vizitą niekaip nesužinosite.
Nauja technologija
Mobiliojo ryšio telefonai - dar patogesnis paklausyti daiktas. Tiesa, kaimynas su ausinėmis čia bejėgis. Pirmieji mobiliojo ryšio tinklai buvo analoginiai, jų signalai sklido primityviai moduliuotomis radijo bangomis, tad dažnio kartotinė girdėdavosi paprastuose radijo imtuvuose, turinčiuose UTB (FM moduliacijos) diapazoną. Nebuvo galima klausytis norimo pašnekovo, o tik atsitiktinius, arčiausiai esančius skambintojus.
"Omnitel", "Bitės" ir "Tele-2" mobiliojo ryšio bendrovės naudoja modernius skaitmeninius signalo kodavimo algoritmus, kurie paprastam radijo imtuvui - neįkandamas riešutėlis. Užtai mobiliojo ryšio telefonas pareigūnams - tikras lobis. Gavę teismo sankciją pareigūnai pokalbius mobiliojo ryšio telefonais paklauso lygiai kaip ir laidinius - per ryšio paslaugų bendroves. Mobilieji telefonai sekti žmogų patogesni - sekamasis telefoną paprastai visur kartu nešiojasi, rūpinasi laiku įkrauti bateriją, nes nežino, kad tai - potencialus šnipinėjimo įrankis.
Galima slapta įjungti
Išduosime tik vieną paslaptį. Ryšio paslaugas teikiančiai bendrovei nieko nereiškia pasiųsti specialų signalą, ir jūsų telefonas ims transliuoti jums net nežinant, nerodydamas jokių ženklų. "Akistatos" patikimų šaltinių žiniomis, būtent per savo telefoną įkliuvo Šiaulių mokesčių inspekcijos susprogdinimo užsakovas Artūras Kibildis. Banditas žinojo, kad policija domisi jo pokalbiais, tad apie nusikaltimus su sėbrais telefonu stengėsi nekalbėti, važiuodavo susitikti akis į akį. Važiuodamas savo telefono, Artūras, žinoma, nepalikdavo - koks įvaizdis be "mobiliako"? Naivuolis net neįtarė, jog kišenėje pūpsantis išjungtas telefonas "kam reikia" siunčia visą pokalbį...
Mafijos bosą išdavė telefonas
Tai - ne viskas. Net jei nieko nešnekate, mobiliojo ryšio telefonas pareigūnams išduos, kur esate. Kalbant mobiliuoju ryšio telefonu jo signalas priimamas ir atgal išsiunčiamas iš artimiausio mobiliojo ryšio retransliatoriaus - bokšto. Įjungtas telefonas, net nenaudojamas, kartkartėm į artimiausią bokštą išsiunčia sinchronizavimo impulsą. Tad mobiliojo ryšio bendrovė ir pareigūnai gavus sankciją, pagal sinchronizacijos signalą gali kelių kilometrų spinduliu nustatyti, kur tamsta, tiksliau - jūsų telefonas yra.
Pagal tą patį sinchronizacijos signalą Italijos karabinieriai žinojo, kokiame privačių namų kvartale slepiasi itin ieškotas mafijos bosas, tačiau kol policininkai iškrėsdavo didelį kvartalą, mafiozas dingdavo gerai užmaskuotoje slėptuvėje. Tada buvo sugudrauta. Policininkai po tą kvartalą paleido važinėti garsiai plerpiantį motociklininką, kurio šalme buvo įrengtas radijo ryšys. Neįtardamas klastos mafijos bosas vėl kažkam paskambino. Kai paklausomame boso telefono signale pasigirdo gatvėje pravažiuojančio motociklo plerpimas, motociklininko buvo per raciją paklausta, pro kurį namą jis važiuoja. Po kelių minučių karabinieriai apsupo jau nebe kvartalą, o kelis namus, kuriuos tol krėtė, kol rado po grindimis lindintį iš baimės pastirusį mafiozą.
Osama gudresnis už A. Kibildį
Čečėnijos prezidentas Džocharas Dudajevas per mobiliojo ryšio telefoną ir žuvo. Kalbama, jog Rusijos vyriausybė, sutarusi su amerikiečiais, iš pastarųjų pasamdė specialų žvalgybos lėktuvą su itin brangiu skaitmeninius mobiliojo ryšio signalus atkoduojančiu imtuvu. Vos Dž. Dudajevas kažkam paskambino, į jį buvo palesta raketa ir iš čečėnų lyderio liko tik šlapia vieta. Čečėnai vėliau iš keršto nupjovė galvas keliems greičiausiai niekuo dėtiems Vakarų šalių inžinieriams, Čečėnijoje rengusiems mobiliojo ryšio retransliatorius. Ieškomiausias pasaulio nusikaltėlis Osama bin Ladenas gudresnis už A. Kibildį ir net Dž. Dudajevą, tad niekada neskambina jokiais telefonais. Iš dalies dėl to Osama vis dar gyvas ir laisvas.
Prezidentus saugo... triukšmas
Kadangi teroristai veiksmus paprastai koordinuoja kalbėdami mobiliojo ryšio telefonais arba kišeninėmis racijomis, ypač svarbūs asmenys saugomi... triukšmu. Atvykus JAV, Rusijos prezidentui ar kitai itin svarbiai personai, šalia jos visada lagamine nešamas vadinamasis "balto triukšmo" (viso radijo dažnių spektro) generatorius. Jį įjungus nemažu spinduliu neįmanoma kalbėtis mobiliaisiais telefonais, neveikia (tik šnypščia) radijo imtuvai bei televizoriai, kita aparatūra. Prie pat generatoriaus, sako, "išprotėja" net elektroniniai laikrodžiai. Jei po tokį, beje, nesunkiai padaromą generatorių įsigytų tardymo izoliatorių vadovai, pasibaigtų problemos dėl suimtųjų skambučių kamerose slepiamais "mobiliakais".
Nepliurpk, ko nereikia!
Nėra nuodų, prieš kuriuos nebūtų priešnuodžių. Jei po šios publikacijos pajutote mobilofobiją, pasakysime, kaip atsikratyti baimės savo mobiliojo ryšio telefonui. Bet koks rimtesnis inžinierius elektronikas nesunkiai pagamins 900 MHz dažnio detektorinį imtuvą. Visos dalys - rezonansinis kontūras ir viena mikroschema - operacinis stiprintuvas. Pasidėję imtuvėlį šalia mobiliojo telefono visada žinosite, kada jis siunčia. Jei imtuvėlis ims nenutildamas cypti telefonu nesinaudojant, viską mesk ir bėk slėptis į Ispaniją. Žinoma, pokalbius galima koduoti, tačiau tai labai sudėtinga techniškai. Anuomet Stalinas žadėjo valstybinę premiją tam, kas sukurs realiame laike telefoninį pokalbį viename gale užkoduojančią, o kitame - atkoduojančią mašiną, tačiau tuometinės technologijos tam dar buvo per skystos. Dabar Stalino užduotį įmanoma įvykdyti dviem nešiojamais kompiuteriais, tačiau reikės samdyti programuotojų bei inžinierių brigadą.
O visų saugiausia - nedaryti nusikaltimų ir telefonu nepliurpti, ko nereikia. Savo "mobiliaką" iš viso šveiskite eketėn - neurochirurgai perspėja, kad jo spinduliuojamos aukšto dažnio bangos sukelia smegenų auglius. Be to, neužmirškite, kad "ausis" ir net vaizdo kamerų objektyvus savy gali slėpti ne tik telefonai, bet ir sienos, langai, laikrodžiai ir net patys netikėčiausi jūsų daiktai, tačiau operatyvinis sekimas - tai jau kita tema.
