Kodėl mes žagsime?

Mokslininkai tikina galintys paaiškinti, kodėl mes žagsime. Prancūzų mokslininkai teigia, kad tai susiję su evoliucija, nes, jų manymu, žmogaus protėviai gyveno jūroje ir turėjo žiaunas, padedančias kvėpuoti. Teigiama, kad žagsėjimą sukelia pradėję judėti kvėpavimui reikalingi raumenys. Kai tik raumenys pradeda judėti, balsaskylė užsidaro, todėl trachėja išskiria žagsėjimo garsą. Tačiau ištyrus dviejų mėnesių embrionus ultragarsu pastebėta, kad jie žagsi dar motinos įsčiose. Viena teorija teigia, kad taip paruošiami dar negimusių vaikų kvėpavimo raumenys, kita - kad taip sustabdomas skystis, einantis į plaučius, tačiau tai - tik spėlionės. Naujausiais duomenimis, žagsėjimas yra "atėjęs" iš gyvūnų, kurie vis dar turi žiaunas. Tokie gyvūnai stumia vandenį pro žiaunas suspausdami burną ir uždarydami balsaskylę, kad vanduo nepatektų į plaučius. Mokslininkai tiki, kad smegenys kontroliuoja žiaunų vėdinimą ir kad tai "perėmė" labiau išsivystę gyvūnai bei žmonės. Tyrinėtojai pastebėjo daug panašumų tarp žiaunų vėdinimo ir žagsėjimo. Mokslininkai taip pat teigia, kad žindymas praktiškai tas pat kaip žagsėjimas, todėl tiek žagsint, tiek žindant dirginamos tos pačios nervų ląstelės. Vienu žodžiu, praktiškai mes - varlės.