Ar Amerika pajėgi vykdyti protingą užsienio politiką? Nepriklausomo dienraščio „Christian Science Monitor“ redaktoriai įsitikinę, kad taip – ir būtent labai konkrečiu ir sudėtingu Kazachstano atveju.
Gal čia amerikiečių jėga pasireikš racionaliau negu Irake? Tuo norisi tikėti, kadangi nuo poslinkių Vidurio Azijoje, kur vėl stiprėja Rusijos jėgos struktūrų įtaka, nelieka visiškai nuošalyje ir Lietuva.
Švelni Amerikos valdžia Kazachstane
Pakvimpa kažkuo negeru, kai prezidentas laimi pakartotinius rinkimus, gaudamas 91 procentą balsų. Taip atsitiko praėjusį sekmadienį Kazachstane, didžiausioje Centrinės Azijos šalyje. Rinkimų stebėtojai konstatavo buvus nemažai pažeidimų. Tačiau JAV reagavo stebėtinai švelniai. Kodėl?
Jei kokia nors tauta šioje pavojingoje ir strategiškai svarbioje kaimynystėje ir turi būti vertinama pagal griežtus tarptautinius rinkimų standartus, visų pirma tai Kazachstanas. Labiausiai klestinti ir stabili Centrinės Azijos valstybė su musulmonų dauguma, puoselėjanti religinį pakantumą ir laisvosios rinkos principus, šis naftos fontanas yra potencialus viso regiono demokratijos modelis.
Būtent dėl šių dalykų Vašingtonas linkęs nuolaidžiauti dėl šių rinkimų, užuot ryžtingai juos kritikavęs. JAV diplomatai pripažįsta rinkimų pažeidimus, tačiau vertina šią daugiatautę gigantišką šalį, besiribojančią su Rusija ir Kinija, kaip besikuriančios demokratijos valstybę. Tai iš tiesų išmintinga.
Prieš šešiolika metų, kai Kazachstanas tapo nepriklausomas nuo Sovietų Sąjungos, Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas paveldėjo sąvartyną, sudarytą iš sovietinės visuomenės atmatų, gulago stovyklų ir pavojingų branduolinio ginklo bandymų rezultatų.
Dabar ši šalis kasdien išgauna 1,3 milijonų barelių naftos (Kashagano naftos radimvietė didesnė už Aliaskos Šiaurinio šlaito radimvietę) ir artimiausią dešimtmetį veikiausiai pateks į didžiausių naftos eksportuotojų dešimtuką. Neturto lygis sumažėjo iki 12 proc. (regione jis siekia 44 proc.). Šalis, siųsdama savo jaunimą studijuoti į Vakarus, Rusiją ir Kiniją, išsiugdė daug gabių valstybės tarnautojų. Taip pat ji yra viena geriausių branduolinio ginklo neplatinimo sutarties vykdytojų.
Nazarbajevas populiarus. Patikimos apklausos rodo, kad prieš rinkimus jį rėmė 60-70 proc. rinkėjų, tiek pat palaiko ir po rinkimų. Rinkimų rezultatai galbūt išpūsti, tačiau jie atspindi visuomenės valią. Tiesa, per rinkimus būta pažeidimų (biuletenių klastojimo, rinkimų kampanijos organizatorių įžeidinėjimo, balsuotojų bauginimo). Tačiau kol kas tai buvo patys pažangiausi rinkimai, garantavę tikslius rinkėjų sąrašus ir nemokamą laiką žiniasklaidos priemonėse opozicijai.
Žvelgiant į priekį, Centrinė Azija tampa vis labiau įtemptos kovos dėl energijos ir ideologijos geopolitine zona. Islamo džihadistai mato ją kaip taikinį radikalizuoti musulmonus; JAV, Rusija ir Kinija trokšta naftos. Netrukus bus atidarytas pirmasis Kazachstano–Kinijos naftotiekis.
Tuo tarpu Rusija vis labiau elgiasi taip, lyg būtų senoji Sovietų Sąjunga, vis labiau nepaisydama visuomeninio demokratijos poreikio. Paskutinė šalis, patekusi į Maskvos įtakos zoną – Uzbekistanas (čia gegužės mėnesį Andižane buvo išžudyti protestuotojai).
Kazachstane Rusija įleidusi gilias ekonomines ir kultūrines šaknis. Jos per šalyje augančias antiamerikiškas nuotaikas skleidžia gąsdinančią dezinformaciją apie JAV.
Nazarbajevas žada politines, demokratines reformas. Iš tiesų tai tėra vienintelis kelias, kuriuo eidamas ateityje jis gali išlaikyti stabilumą ir gerovę. Tačiau jo diplomatai taip pat įspėja JAV nevaidinti pasaulio „demokratijos policininkės“ vaidmens: prašome padrąsinimo, o ne paskaitos.
Gindamas savo strateginius ir energetinius interesus ir pripažindamas Kazachstaną esant pagrindine Centrinės Azijos demokratijos viltimi, Vašingtonas privalo skatinti demokratinius pokyčius, aiškindamas, kodėl jie naudingi Kazachstanui. Tačiau vėzdo politika čia netinka ir atrodo, kad JAV tai pripažįsta.
