Petras IVANAUSKAS
Lietuva yra tarp daugiausia alkoholio vartojančių valstybių Europoje - tai liudija tarptautinis tyrimas. Britų alkoholio tyrimų instituto ataskaitoje Lietuva drauge su Latvija, Rumunija, Vengrija, Čekija ir Slovakija yra nurodytos kaip šalys, kuriose suaugęs žmogus suvartoja daugiau nei 18 litrų gryno alkoholio per metus. Ši ataskaita buvo pristatyta Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Šiaurės ir Baltijos šalys prieš narkotikus". Anot ataskaitos, visiškai alkoholio nevartoja kas dešimtas suaugęs Lietuvos žmogus.
Virstame "bibieriais"
Svaigalai mus pasiekė iš amžių glūdumos. Pirmykštis žmogus alkoholio poveikį patyrė paragavęs parūgusių uogų ar vaisių. Yra net teorija, kad šalia ant dviejų kojų atsistojusio žmogaus ("homo erectus") ir protingo žmogaus ("homo sapiens") gyveno ir geriantis žmogus ("homo bibierus"). Dalis "homo bibierus" nuo tų prarūgusių uogų, kurias naudojo vos ne kasdien, numirdavo, o stiprieji "užsipylę akis" grūdino organizmą. Pagal šią teoriją, taip begrūdinant susiformavo genetiškai užkoduotas atsparumas alkoholiui. Matyt, kad Vakarų europiečiai turi nemažai to "bibieriaus" genų, todėl ir neprasigeria. O štai mes, kilę iš "homo sapiens", tais "bibieriais" virstame dabar.
Istorikai teigia, kad seniausiai Lietuvoje gaminamas alus ir midus - maždaug nuo XI amžiaus. Dar po šimtmečio pradėtas gaminti vaisių vynas, ir tik nuo XV amžiaus - degtinė.
Prekyba degtine buvo pelninga visais laikais, tad ir anuomet norint ją pardavinėti reikėjo valdovo leidimo. Tokie leidimai dažniausiai buvo duodami bažnyčioms, vienuolynams, miestų gyventojams. Štai 1639 metais Vilniaus vyskupas turėjo 440 smuklių. 1841 metais spirito varyklos ir smuklės perėjo valstybės žinion.
1939 metais Lietuvoje veikė 38 spirito varyklos, kurios pagamino apie 5,3 mln. litrų spirito. Tačiau tiek geriančių, kiek dabar, tais laikais tikrai nebuvo. O ir žmonių galimybės buvo visai kitokios. Prisimenu senelio pasakojimą, kad jie sekmadienį trise išgėrę pusbonkį (250 gramų) taip pasigerdavo, kad vos namo pareidavo. Dabar į pusbonkius niekas degtinės jau ir nebepilsto. Tikri vyrai ir moterys - ne kūdikiai, tad apsikrovę buteliais nevaikšto. Dabar koks nors "homo bibierius" ramiausiai išgeria pusę litro ir sėdęs prie automobilio vairo važiuoja namo. Čia vienas iš geresnių variantų. Blogesnis, kai tą puslitrį išgėręs sėda už autobuso vairo ir veža ne tik tokius pačius "bibierius", bet ir protingus žmones, kurie per "bibierius" labai dažnai ir nukenčia.
Kodėl geriame?
Šiomis dienomis Šilalės rajone apsilankiusį prezidentą Valdą Adamkų sukrėtė išvystas skurdas. "Jei ir mes gyventume tokiomis sąlygomis, nieko šviesaus nematydami, aš nežinau, ar mes nesigriebtume stikliuko", - sakė šalies vadovas. Šilalės rajone oficialiai užregistruota 120 socialinės rizikos šeimų, kuriose nuo girtaujančių tėvų nuolat kenčia apie 300 vaikų.
Alkoholio vartojimą galima motyvuoti tuo, kad jis atpalaiduoja, ramina nervus, pakelia nuotaiką. Išgėrus puslitrį, atsipalaiduoja liežuvis ir žmogus pamiršta tą tuščią šaldytuvą, pamiršta, kad neturi malkų krosniai iškūrenti, dar prisimena kaip, buvo gerai, kai turėjo darbą kolūkyje, gaudavo algą ir dar šiek tiek pasivogdavo... Po to pakeikia šitą valdžią ir, aišku, Landsbergį, kuris viską sugriovė. Po antro puslitrio dingsta visi rūpesčiai - niekas jau nebeatsimena kažkur bėgiojančių ar čia lovutėj verkiančių alkanų vaikų. Norisi dainuoti, norisi pamylėti čia pat geriančią susiraukšlėjusią senutę. Kas dar turi su kuo pasimylėti, o kas ne - geria toliau. Po trečio puslitrio pašnekovų jau nebereikia, nes galima kalbėtis ir vienam. Pašnekovai jau ima nervinti. Ypač tas, kuris po stalu niurkina tavo sugyventinę. Atsiranda jėgų, o jei po ranka papuola peilis ar kirvis - drebėk, žemele!
Visa laimė, kad dalis "bibierių" jau taip prasigėrę, kad "nulūžta" ir po pirmo puslitrio. Ir apie lytinius "žygdarbius" belieka tik pasvajoti. Nes tik pirmaisiais girtavimo metais lytinis potraukis kiek padidėja. Vėliau tas daiktas betinka tik nusišlapinti. Pasitaiko ir kitokio girtumo. Kai kuriuos jau po pirmo butelio apninka liūdesys, o po antro jie eina kartis arba lenda po traukiniu.
Būtų kiek geriau, jei kiekvienas žinotų savo normą. Pasaulio sveikatos organizacija Europos regiono šalims normas yra nustačiusi: alkoholio vartojimas neturi būti didesnis negu 6 litrai žmogui per metus ir turi būti lygus nuliui iki 15 metų amžiaus. Tada alkoholis gal net ir naudos atneštų. Įvairių šalių dietologai daug metų bandė įspėti "prancūzišką paradoksą": prancūzai, pagarsėję sūrių ir kitų riebių produktų mėgėjai, labai retai serga širdies ligomis. Pasirodo, tai sauso vynuogių vyno nuopelnas. Prancūzai riebiai pavalgę išgeria vyno, kuris neleidžia kraujyje susidaryti trombams. O štai suomiai, kanadiečiai ar britai, dažniau naudojantys stipresnius gėrimus, dažniau kenčia ir nuo širdies ar kraujagyslių ligų.
Blogai, kad mes nežinome tos savo normos, tos ribos, kada pastatyti stiklelį ir pasakyti "gana". Vienas negali negerti, nes reikia svečią pavaišinti, kitam nepatogu atsisakyti, trečias geria, kad aplinkui visi geria. Po truputį įprotis išgerti stiprėja ir žmogus nepajunta, kaip tampa priklausomas nuo alkoholio.
Girti pinigai
Beje, gerti mus skatina ir valstybė. Nesenai per televiziją buvo demonstruojama dokumentinis filmas apie prasigeriančią Rusiją. Pasirodo, prieš Antrąjį pasaulinį karą Stalinas buvo priėmęs įstatymus, kurie leido girtuokliauti darbe. Buvo gaminama speciali 30 laipsnių degtinė, kurią nebaudžiamas galėjai gerti net stovėdamas prie staklių. Jei nugriūsi, nebėda - ceche budėdavo kiti darbininkai, kurie pakeisdavo nugriuvusius.
M. Gorbačiovas bandė sustabdyti girtuokliavimą, tačiau tai atvedė tik prie socializmo griūties. Beje, filme pateikiama keletas įdomių faktų. Pagal slaptą nutarimą visos alkoholį gaminančios įmonės privalėdavo į produkciją įdėti specialią apomorfino dozę. Ši medžiaga skatino vėmimą. Medikai buvo paskaičiavę, kiek reikia dėti apomorfino, kad žmogui nuo per didelio gėrimo nesustotų širdis. Daug išgėręs pradėdavo vemti ir neapsinuodydavo alkoholiu.
Kitas įdomus faktas - mokslininkai nustatė, jog naminė degtinė turi nemažai ir naudingų medžiagų, kurių nelikdavo išvalytoje ir išgrynintoje valstybinėje degtinėje. Šis faktas buvo įslaptintas, o tyrimo medžiaga slepiama iki šiol.
Žinome, ko pridarė antialkoholinė kampanija Rusijoje. Buldozeriai sulygino su žeme daugiau vynuogynų nei jų buvo sunaikinta per karą. Biudžetas neteko milijardų. Tuo metu ekonomika dar šiaip ne taip gyvavo, nes Rusija buvo viena iš pagrindinių naftos, dujų ir kitų žaliavų tiekėja. Jungtinės Valstijos pamačiusios, kad Rusija gyvena tik iš žaliavų prekybos, suorganizavo naftą pardavinėjančias šalis sumažinti kainas. Tai buvo pagrindinis peilis į socializmo širdį.
Kad tauta gertų, nori ne tik Rusijos valdžia. Lietuvos biudžetui irgi labai reikalingi "girti" pinigai. Tačiau kai valdžia nori gauti dar daugiau ir ima didinti alkoholio kainą, tai prie gero irgi nepriveda. 1997 - 1998 metais Gedimino Vagnoriaus vyriausybė keldama akcizus tiek padidino degtinės kainą, kad jos ėmė niekas nebepirkti. Visose aplinkinėse šalyse alkoholis buvo daug pigesnis ir jis kaipmat ėmė tekėti į Lietuvą. Sukruto ir naminės gamintojai. Kiek alkoholio slapčia buvo įvežta į Lietuvą ar pagaminta pakrūmėse, statistikos nėra, tačiau prekybininkai paskaičiavo, kad lietuviškos degtinės ir likerio pardavimas sumažėjo trečdaliu. "Stumbras", "Vilniaus degtinė", "Alita" ir kitos alkoholinių gėrimų gamyklos buvo priverstos stabdyti gamybą, nes gėrimais buvo užgrūsti visi sandėliai. O žmonės gėrė nė kiek ne mažiau. Dabar galima manyti, kad galbūt G. Vagnorius kažkieno įtakojamas prieš privatizavimą bandė sužlugdyti gamyklas ir pigiai jas nupirkti. Bet tai tik spėlionės.
Lietuviško alkoholio pramonę išgelbėjo premjeru tapęs Rolandas Paksas. Jis sumažino akcizo mokesčius ir alkoholio pramonė tai iš karto pajuto. Ten, kur ant stalo stovėjo pilstukas ar kontrabandinė degtinė, vėl atsirado lietuviškos degtinės butelis. Atsigavusi tautinė alkoholio pramonė tuoj pat papildė valstybės biudžetą. Nepatenkinti liko tik kontrabandininkai ir naminės gamintojai - jų produkcijai paklausa gerokai sumažėjo.
Geriančio neišgąsdinsi
Na, o alkoholikų ar "bibierių" nuolat daugėja. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Dangutė Mikutienė kaip vieną pagrindinių stringančios kovos su alkoholizmu priežasčių nurodo sistematiškumo trūkumą. "Jei kovą alkoholiui skelbia viena ministerija, kitos lieka nuošaly. Vėliau jos apsikeičia vaidmenimis, o sisteminio sprendimo nėra", - pasitarime priklausomybių prevencijos klausimais sakė D. Mikutienė.
Tai ne tik Lietuvos problema. Kaip padėti alkoholikams, galvojama visame pasaulyje. Daugiausiai vilčių teikia nauji vaistai, kurie veikia specifines smegenų sritis ir padeda sumažinti svaigalų potraukį. Bet visi vieningai sutaria, kad vien vaistais alkoholiko neišgydysi.
Senovės Spartoje specialiai buvo nugirdomi belaisviai. Girtus juos rodydavo kariams, kad šie pasibjaurėtų alkoholiu. Tuo metu vyravo nuomonė, kad tik vergas gali gerti neatskiestą vyną.
Dabar girtuoklius matome kasdien ir mūsų tai nestebina. Blogiausia, kad juos mato ir vaikai. Rugsėjo 1-oji - jau nebe mokslo, o girtų nepilnamečių diena. Medikai sako, kad jie gydo keturiolikmečius alkoholikus, geriančius nuo 10 - 11 metų. Vartojančių alkoholį mokinių skaičius vyresnėse klasėse vis didėja. Net 30 proc. moksleivių išgeria kartą per savaitę, o 12 proc. - kelis kartus per savaitę. Kas juos apsaugos nuo pavojų, kuriuos sukelia alkoholis? Kol kas niekas.
O tie pavojai tikrai dideli. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, alkoholio produktai sukelia 9 proc. visų ligų bei didina riziką išsivystyti kepenų cirozei, hipertenzijai, insultui, kai kurioms vėžinėms ligoms. Daugiau kaip pusė mirčių nuo tyčinių traumų įvyksta išgėrus. Alkoholio vartojimas skatina nusikalstamumą ir nesaugų lytinį elgesį.
Perskaitėte ir išsigandote? Tas, kuris skaitė išgėręs, - tik nusijuokė ir numetęs laikraštį prisikliukino stikliuką: "Į sveikatą!" Ir murktelėjęs net neužkandęs įsistebeilijo į televizoriaus ekraną. O ten - šaltos, skaidrios degtinės reklama. Net seilė nuvarva...
