Laikraščio skaitytoja Jolita V. Iš Kauno rašo: "Daugiabučio namo savininkų bendrija su vandenį tiekiančia bendrove sudarė dvi sutartis dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Abiejose sutartyse buvo vandenį tiekiančios bendrovės pateiktų sąlygų, kurios atskirai nebuvo aptartos su bendrija: sutartys nustatė, kad namo suvartoti vandens kiekiai nustatomi pagal namo įvadinį, o ne kiekvieno buto skaitiklį, ir namo suvartotą kiekį butams turi paskirstyti bendrija. Įvykus avarijai, daugiabučio namo šilumos mazge dėl nutekėjusio vandens susidarė dideli nuostoliai. Vandenį tiekianti bendrovė atsisakė prisiimti vandens nutekėjimo nuostolius, motyvuodama tuo, kad avarija įvyko po namo įvadinio skaitiklio, kuris atriboja eksploatavimo ribas, ir pareiškė, kad nuostolius privalo padengti butų savininkai. Tačiau egzistuoja Vyriausybės nustatyta tvarka, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu tų prietaisų nėra - pagal vandens sunaudojimo normas. Prašau paaiškinti, ar neprieštarauja minėtų sutarčių sąlygos Vyriausybės nustatytai tvarkai ir ar turi butų savininkai mokėti už butų ribų atsiradusius nuostolius, t.y. mokėti už vandenį, kurį jie faktiškai nesuvartojo?".
Advokatas Dmitrijus Bogdanovas paaiškino taip:"Atsakant į Jūsų klausimą, visų pirma reikia konkretizuoti, kas gi yra sudarytų sutarčių šalys: ar vandenį tiekianti bendrovė ir daugiabučio namo savininkų bendrija, ar vandenį teikianti bendrovė ir butų savininkai. Iš Jūsų klausimo matyti, kad sutartis su tiekėju sudarė daugiabučio namo savininkų bendrija, t.y. juridinis asmuo. Tačiau minėta bendrija yra specifinis juridinis asmuo: tai nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo teises. Taigi, iš esmės, prekę (t.y. tiekiamą vandenį) vartoja ne bendrija, o jos nariai - butų savininkai, t.y. fiziniai asmenys, kurie ir moka tiekėjui už vandenį. Be to, akivaizdu, kad šie fiziniai asmenys prekę naudoja savo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti. Darytina išvada, kad analizuojamos sutartys yra vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys, kurių šalys yra vandenį tiekianti bendrovė (pardavėjas) ir butų savininkai (pirkėjai), o ne bendrija, nors ji ir pasirašė sutartis.
Civilinis kodeksas nustato, kad pardavėjo pareiga yra perduoti prekę pirkėjui, t.y. galutinis vandens tiekimo taškas yra konkretus butas. Tačiau iki vartotojo vanduo tiekiamas tiekimo sistema, kuri nuosavybės teise priklauso skirtingiems asmenims. Iki įvado (kur, be abejo, įrengtas įvadinis skaitiklis, apie kurį rašoma laiške) vanduo tiekiamas tiekėjo tinklais. O jau nuo įvado iki butų vanduo tiekiamas butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais tinklais (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d.). Iš to seka, kad butų savininkai yra atsakingi už šių tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Jeigu vandens nuostoliai atsiranda tiekiant vandenį vartotojams priklausančiais tiekimo tinklais, šiuos nuostolius privalo padengti tų tinklų savininkai proporcingai savo daliai. Todėl kiekvienas butų savininkas privalo apmokėti ne tik pagal jo buto vandens skaitikliu užfiksuoto sunaudoto vandens kainą, bet ir proporcingai savo daliai padengti vandens nuostolius, jeigu tokie susidaro tiekiant vandenį butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais tinklais. Jūsų minėtas Vyriausybės nutarimas (1997 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr. 1507) šiuo atveju netaikytinas. Todėl namo suvartoti vandens kiekiai pagrįstai nustatomi pagal namo įvadinį skaitiklį. O bendrija, kaip specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo pareigas, turi paskirstyti suvartoto vandens kiekį butų savininkams pagal savo nustatytą tvarką".
