Lietuvoje netylantys skandalai dėl teisėjų klano uždarumo niekaip neįveikia storų sienų, kuriomis ši privilegijuotoji kasta atsitvėrė nuo visuomenės. "Ekstra" rašo, jog analitikai ne kartą yra pareiškę, kad teisėjų atrankos procedūros nėra pakankamai skaidrios ir sunormintos. Visuomenė ne tik neturi galimybės dalyvauti priimant sprendimus, bet ir informaciją apie teisėjų paskyrimą gauna "post factum".
Šiuo metu egzistuojančios teisėjų atrankos procedūros vis ydingesnės ir dėl to, kad įstatymuose nenumatyta galimybės skųsti Teisėjų atrankos komisijos sprendimus.
Jeigu apie būsimų teisėjų kandidatūras ir asmenybes būtų plačiau skelbiama, Prezidentūros nekrėstų teisėjų skandalais.
Buvo antstolė - tapo teisėja
Šiuo metu Kauno apylinkės teisme teisėja dirba Irena Poderienė, pati ne kartą dalyvavusi įvairių instancijų teismų posėdžiuose kaip trečiasis asmuo. 1995 metais I. Poderienė, dirbdama Kaune antstolė, iš varžytynių itin pigiai pardavė Kauno rajono gyventojo Vaidoto Zaro namus vienam iš dviejų varžytynėse dalyvavusių ir neva tarpusavyje konkuravusių brolių Matulionių. 1996 metais V. Zaras Kauno miesto apylinkės teismui įteikė ieškinio pareiškimą prašydamas pripažinti negaliojančiu turto pardavimą iš varžytynių.
Tiktai 2001 metais buvo paskelbtas galutinis sprendimas šioje byloje. Nors teismų karuselė sukosi ilgai, žmogui pavyko laimėti prieš antstolius. O galėjo būti ir atvirkščiai, nes byla Kauno apylinkės teisme pradėta nagrinėti tada, kai 1999 metų kovo 10 dieną buvusi antstolė I. Poderienė prezidento dekretu tapo šio teismo teisėja.
Nukentėjusysis nesutiko, kad jo namus pardavusios antstolės kolegos spręstų, ar ji buvo teisi, ir pareikalavo perduoti bylą į kitą teismą. Bylą išnagrinėjęs Prienų apylinkės teismas konstatavo, kad antstolė nusižengė ne vienam tuo metu galiojusiam Civilinio proceso kodekso straipsniui. Po poros mėnesių šį sprendimą panaikino Kauno apygardos teismas. O 2001 metais Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Prienų apylinkės teismo sprendimą, tačiau sušvelnino antstolės veiksmų vertinimą. Vis dėlto ir Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad antstolė I. Poderienė objektyviai nenustatė išvaržomo turto kainos.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas neturėjo jokios neigiamos įtakos tolesnei I. Poderienės karjerai teismų sistemoje. 2004 metų vasario 26 dieną ji prezidento dekretu buvo antrą kartą paskirta Kauno apylinkės teismo teisėja.
Teisėjų gynimo komisija
Todėl tikrai keista, kad naujai išrinktai Teisėjų tarybos pirmininkei L. Garnelienei neatrodo, kad tarybos ar teismų veikloje stigtų viešumo. Viename pirmųjų Teisėjų tarybos posėdžių pirmininkė aiškiai pasakė, kad apie tarybos veiklą esama pakankamai informacijos, reikia tik pažiūrėti internete.
Naujoji Teisėjų tarybos pirmininkė L. Garnelienė viešumo liga nesirgo ir anksčiau, nuo 2002 m. vadovaudama Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Per 4 metus visuomenė sužinojo tik apie kai kuriuos teisėjų nusižengimus ar blogą darbą, nors vien 2005 metais komisijoje buvo išnagrinėta 40 teikimų kelti drausmės bylas, o šiais metais - jau 20. Iš to debesies - tik toks lietus: 2005 metais iškeltos viso labo 8 drausminės bylos, o šiais metais - 4. Gal tai ne Teisėjų etikos ir drausmės, o teisėjų gynimo komisija? Dauguma bylų niekinės, atsiradusios dėl gryno nesusipratimo užblokavus prie Teismo rūmų pastatytus čia dirbančių teisėjų automobilius.
Visais atvejais žurnalistai patys rodė iniciatyvą ir domėjosi jiems žinomais atvejais. O Etikos ir drausmės komisija apsiribojo tuo, kad viešino išnagrinėtų bylų skaičių, bet ne pavardes ir ne padarytus nusižengimus. Net jeigu dėl jų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas prokuratūroje.
Papeikimas klastotojai
Prieš dvejus metus, 2004 metų rugsėjo 4 dieną, STT Kauno skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas gavus Kauno miesto mero pareiškimą dėl Kauno Dainų slėnio ir kito turto. Pareigūnai nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo sekretorė Indrė Petrokienė teisėjos Daivos Mekšraitienės nurodymu iš civilinės bylos išėmė 2004 metų sausio 2 dienos sprendimą ir įsiuvo kitą tos pačios dienos sprendimą, o bylos 3-iajame lape esantis bendrovės "Vytauto parkas" ieškinio 2-asis lapas ne įsiūtas, o priklijuotas ant anksčiau buvusio lapo likusios juostelės. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl dokumentų klastojimo ar sunaikinimo teisme.
Dainų slėnis privačiai bendrovei atiteko teisėjos D. Mekšraitienės sprendimu. Kiek tas sprendimas ir "Vytauto parko" ieškinys buvo slapta koreguotas jau paskelbus nuosprendį, žino tik pati teisėja.
Kauno STT, nustačius, kad bylos lapai tikrai buvo pakeisti teisme, ikiteisminį tyrimą nutraukė, o surinką medžiagą 2005 metų kovo 29-ąją perdavė Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkei L. Garnelienei. Toliau medžiaga nukeliavo į Teisėjų garbės teismą. Teisėjai Petras Brazys, Valdas Bugelevičius ir Albinas Sirvydis savo kolegei D. Mekšraitienei skyrė papeikimą.
Taigi klaninis teisėjų teisingumas situaciją išsprendė taip: dokumentus sukeitusi teisėja gavo papeikimą, privati bendrovė "Vytauto parkas" - Dainų slėnį, o kauniečiai - špygą.
D. Mekšraitienė yra priėmusi ir daugiau skandalingų sprendimų. Jos teisėjavimas sukėlė abejonių net parlamentarams. Šių metų vasario mėnesį Seimo komisija, tyrusi koncerno EBSW, iššvaisčiusio šimtus milijonų valstybės, bankų ir gyventojų lėšų, veiklą, pasipiktino kai kurių Kauno teisėjų darbu. Komisija pasiūlė Teismų tarybai ir Teisėjų garbės teismui įvertinti teisėjų Raimundo Buzelio, Arūno Paštuolio ir Daivos Mekšraitienės, nagrinėjusių su EBSW susijusias bylas, veiksmus. Tačiau nei Teisėjų taryba, nei Etikos ir drausmės komisija nenagrinėjo savo kolegų veiklos.
