Atrodo, kad Klaipėdos ir Kauno morgai tampa neišsprendžiama problema. Teigiama, jog Klaipėdoje antisanitarinės teismo medicinos ekspertų darbo sąlygos iš esmės nepagerės net ir persikėlus į naujai įrengtas patalpas. Kaune vienu metu morge buvo laikoma net 16 mirusiųjų, kurių prokuratūra neleido laidoti. Tad šaldytuvuose buvo likusios tik 4 vietos.
Pasak Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto direktoriaus Alvydo Pauliukevičiaus, šiuo metu apie 60 procentų teismo medicinos ekspertų darbo sudaro staiga mirusiųjų žmonių mirties priežasties nustatymai. "Jeigu žmogus miršta staigia mirtimi ir prieš tai pusę metų nebuvo kreipęsis į sveikatos priežiūros įstaigą - policija įpareigoja mus nustatyti mirties priežastį. Taigi mūsų specialistams tenka nustatinėti infarktus, insultus, konstatuoti, jog žmogus mirė nuo įsisenėjusios ligos ir pan. Visa tai galėtų padaryti medikai", - aiškino A. Pauliukevičius.
Anot jo, dėl tokio darbo krūvio pakankamai įrangos neturinčiuose šalies morguose dažnai laikoma daugiau nei įmanoma lavonų. Norminiai aktai įpareigoja mirusiųjų kūnus laikyti 4 paras, nepažintus lavonus - 1 mėnesį, tačiau neretai policijos pareigūnų leidimo laidoti reikia laukti 5-7 mėnesius. A. Pauliukevičius pridūrė, jog ši problema jau pradėta spręsti Vilniuje. Po pokalbio su prokuratūra teismo medicinos ekspertų darbo krūviai sostinėje stipriai sumažėjo. Kauno ir Klaipėdos ši banga dar nepasiekė.
Klaipėdos morgo vedėjas Diomenas Vitkus uostamiesčio teismo medicinos ekspertų darbo sąlygas šiuo metu apibūdina kaip košmariškas. "Turime tik vieną sekcijinį darbo stalą, ant kurio daromi skrodimai. Prie jo dirba du ekspertai. Skrodimai atliekami ne tik mirusiesiems Klaipėdoje - atvežami lavonai ir iš Plungės, Tauragės, Šilalės, Pagėgių.
Morge yra tik 4 vietų šaldytuvas, tad mirusieji laikomi koridoriuose. Per vasaros karščius kūnai greitai genda, juos puola musės, tvyro baisus tvaikas, nes morge nėra jokių kondicionierių", - pasakojo D. Vitkus. Pokalbininkas prisipažino pavydįs kolegoms, dirbantiems Klaipėdos ligoninės Patologijos skyriuje, atliekantiems kur kas mažiau skrodimų, daugiau biopsijų (ligos pažeistų audinių tyrimų) ir dirbantiems patalpose su kondicionieriais bei moderniausia įranga.
Panaši padėtis ir Kaune. Lauke - 28 laipsniai karščio, o patalpose, kur dirba teismo medicinos ekspertai, - vos 2 - 3 laipsniais mažiau. Kauno visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino, kaip morge laikomasi higieninių normų, ir kiekvieną kartą konstatuojami tie patys pažeidimai. A.Pauliukevičiaus teigimu, daugiau šaldytuvų Kauno morgui gal ir nereikėtų, jei visos grandys dirbtų savo darbą. "Nesuprantu, kodėl prokurorai 7 ar daugiau mėnesių neleidžia palaidoti palaikų? Juk galima kūną nufotografuoti, paimti DNR mėginius ir laidoti, - sakė A.Pauliukevičius. - Manau, kad nereikėtų teismo medicinos ekspertams vežti ne nuo smurto, per nelaimingus atsitikimus, o namuose mirusių žmonių".
Klaipėdos ligoninės vyriausias gydytojas Vinsas Janušonis, paklaustas, ar ligoninės patologai negalėtų pasidalinti darbo krūviu su teismo medicinos ekspertais, atsakė, jog tai - diskutuotinas klausimas. "Mes elgiamės pagal teisės aktus. O šie numato, jog kiekvienos įtartinos staigios mirties priežastį turi ištirti teismo medicinos ekspertai.
Tarkime, numirė namuose 70 metų senukas. Jo mirties priežastis gali būti liga, tačiau jei žmogus turtingas ar apdraustas didele suma - gal tai žmogžudystė dėl turtinių interesų? Gydytojas negali to patikrinti. Jei įstatymas įpareigotų staigių mirčių priežastis nustatinėti medikus, gali padaugėti užslėptų žmogžudysčių, nes teisės aktai Lietuvoje nenumato privalomojo skrodimo. Jei skrodimas būtų privalomas visiems mirusiesiems - tuomet gal ir darbo krūviai pasiskirstytų tolygiau", - samprotavo V. Janušonis.
