Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po Miuncheno susitarimo nei viena Vokietijos kaimynė nebegalėjo jaustis saugi. Nepaisant Lietuvos Respublikos siekių neaštrinti santykių, Vokietijos požiūris į Klaipėdos klausimą ir nedraugiška, netgi priešiška veikla Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte kėlė nuolatinę įtampą ir galų gale baigėsi ultimatumu. Jeigu 1938 metų Lenkijos ultimatumo reikalavimai tiesioginės grėsmės Lietuvos valstybingumui nekėlė, tai Vokietijos ultimatumas kėlė reikalavimą atplėšti itin svarbią Lietuvos Respublikos teritoriją. Savaime suprantama, kad būtent tokiu atveju – savo teritorinio vientisumo apgynimui – valstybė turėtų pasitelkti kariuomenę. Taip pat savaime suprantama, kad Lietuvos kariuomenė negalėjo turėti ir neturėjo iliuzijų nei sutriuškinti Vokietijos kariuomenę, nei apginti šalies teritoriją. Ką gi, pabandykime pažvelgti, kokios buvo Lietuvos ir Vokietijos kariuomenės konflikto metu.

REKLAMA

Lietuvos kariuomenė

Jau anksčiau esu minėjęs puikų, kol kas jokio analogo neturintį Vytauto Jokubausko darbą Tuščias šūvis: galimybės atremti Vokietijos karinę grėsmę 1939 metais, Istorija, 2009, Nr.1. Norintiems gilesnės įvykių ir Lietuvos kariuomenės analizės dar kartą rekomenduočiau su šiuo darbu susipažinti, taip pat ir su Vyganto Vareikio Klaipėdos krašto praradimas: tarp iliuzijų ir “realpolitik”, Kultūros barai, 2009, Nr. 10.

 Taigi, taikos metu Lietuvos kariuomenę sudarė 3 pėstininkų divizijos po 3 pėstininkų pulkus kiekviena, 3 kavalerijos, 4 artilerijos pulkai ir 1 raitosios artilerijos grupė, šarvuočių rinktinė, priešlėktuvinės apsaugos rinktinė, inžinieriniai, ryšių ir kiti daliniai. V.Jokubausko pateiktais duomenimis, 1939 metų kovą po mobilizacijos ją turėjo sudaryti 5 pėstininkų divizijos, 1 pėstininkų brigada, 6 atsargos pėstininkų batalionai, 1 atsargos artilerijos pulkas, 3 kavalerijos pulkai, 3 atsargos kavalerijos eskadronai, 12 pasienio apsaugos batalionų, aviacija, šarvuočių rinktinė bei kiti daliniai ir tarnybos, sumobilizuota kariuomenė turėjo išaugti iki 125 433 žmonių. Tiksli dalinių ir mobilizacinių centrų dislokacija yra V.Jokubausko darbe. Deja, Lietuvos kariuomenės ginkluotė praktiškai nepakito nuo Lenkijos ultimatumo, t.y. 1938 metų kovo mėnesio. Visiškai nepadidėjo prieštankinių ir priešlėktuvinių priemonių, toliau labai silpni išliko ryšiai. Dėl specifinės Klaipėdos krašto padėties buvo tam tikrų problemų dėl mobilizacijos ir pasienio apsaugos batalionų dislokacijos. Remiantis to meto operatyviniais planais V.Jokubausko darbe pažymėta geležinkelio linijų, tiltų ir kelių išsaugojimo ir apsaugos svarba Lietuvos kariuomenės mobilizacijos ir koncentracijos sėkmei. Gaila, bet priemonių komunikacijų apsaugai Lietuvos kariuomenė praktiškai neturėjo. 150 20 mm automatinių pabūklų Oerlikon buvo išmėtyti po šaulių batalionus ir kavalerijos pulkus, dalis jų skirta aerodromų apsaugai, dalis panaudota šarvuočiams ir laivams apginkluoti. Vienintelė priešlėktuvinės artilerijos grupė – 3 baterijos po 3 75  mm angliškus Vickers-Armstrong pabūklus – negalėjo pridengti net nedidelės dalies apsaugos reikalingų objektų. Aviacija, pasipildžiusi eskadrile (14 vnt.) naikintuvų Gloster „Gladiator“, prieš Vokietijos karines oro pajėgas buvo praktiškai bejėgė. Naujausius Lietuvos karo aviacijos naikintuvus vokiški lenkė pagal visu parametrus, skridimo greičio skirtumas siekė apie 150 km/h ir daugiau.



Vokietijos kariuomenė

REKLAMA
REKLAMA

Vokietijos kariuomenė, 1939 metų rugsėjį sutriuškinusi Lenkiją, kovo mėnesį dar tūnojo kaip vikšras kokone. Nepalyginamai didesnė, galingesnė ir modernesnė už Lietuvos kariuomenę, nuo Lietuvos buvo atskirta Lenkijos teritorijos ir Baltijos jūros. Tačiau Vokietijos kariuomenę, dislokuotą Rytprūsiuose (Ostpreußen), dabartinėje RF Kaliningrado srityje, nuo Lietuvos kariuomenės skyrė tik Kuršių marios, Nemunas ir Šešupė. Nuo Kybartų iki Vištyčio ežero jokios vandens kliūties nebuvo. Gerai fortifikuoti Rytprūsiai buvo kietas riešutas, „ne pagal dantis“ nei vienam kaimynui. Itin stipri buvo karo aviacija (apie 85 naikintuvus Bf-109E ir D, tiek pat bombonešių Do-17Z, daugiau kaip 30 pikiruojančių bombonešių Ju-87, 15 žvalgybinių Do-17P), kurią greitai sustiprinti buvo lengviau nei kitas ginklų rūšis. Ar čia dislokuota kariuomenė galėjo taip pat sėkmingai pulti, kaip kad buvo pasiruošusi gintis?

REKLAMA
REKLAMA

Rytprūsiuose buvo dislokuoti I-ai Karinei apygardai (Wehrkreis I) pavaldūs daliniai. Visų pirma – 3 pėstininkų divizijos: 1-a, 11-a ir 21-a ir 1-a kavalerijos brigada.. Šios pėstininkų divizijos buvo taip vadinamos I-os bangos, t.y. ginkluotos pagal pilnus etatus, Vokiška pėstininkų divizija lietuvišką lenkė: prieštankinių pabūklų skaičiumi – 4, 81 mm minosvaidžiais – 3, artilerijos – 2 kartus. Atsižvelgiant į 1939 karo veiksmus su Lenkija galima teigti, kad galėjo būti mobilizuotos dar 4 divizijos. 61-a, II-os bangos, nuo paminėtų skyrėsi tik kai kurios ginkluotės, pvz.,  priešlėktuvinės kuopos, minosvaidžių trūkumu. Jeigu ši divizija buvo pilnavertė, tai kitos 3: 206-a, 217-a ir 228-a, taip vadinamos III-ios bangos, suformuotos iš vyresnio amžiaus rezervistų, buvo kur kas silpnesnės. Jos visiškai neturėjo priešlėktuvinių ir sunkiųjų pėstininkų pabūklų, minosvaidžių, turėjo daug mažiau transporto priemonių. Tačiau turėjo daugiau kulkosvaidžių. Šių divizijų ginkluotėje buvo pirmo pasaulinio karo laikų sunkieji kulkosvaidžiai ir lengvosios 105 mm haubicos. 1939 rugpjūtį laivais į Rytprūsius buvo perkelta 12-a pėstininkų divizija, 4-os tankų brigados štabas ir 7-as tankų pulkas. Iš pastarųjų buvo suformuota tankų divizija „Kempf“, iš tiesų lygi ½ etatinės tankų divizijos.

REKLAMA
REKLAMA

Iki paminėto V.Jokubausko darbo istorikų darbuose buvo labiau nagrinėjami politiniai Klaipėdos atplėšimo nuo Lietuvos aspektai, karinių galimo ginkluoto konflikto klausimų arba visiškai nepaliečiant, arba trumpai konstatuojant, kad Vokietijos kariuomenė buvo nepalyginamai stipresnė už Lietuvos. Tačiau pažvelgus į Vokietijos kariuomenę aptariamu laiku galima padaryti keletą pastebėjimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų