Albertas ONIŪNAS
Maždaug po mėnesio Klaipėdos apygardos teismas nagrinės baudžiamąją bylą, kurioje tauragiškis narkomanas Laimonas Matula (25 m.) kaltinamas praėjusių metų pradžioje nužudęs savo močiutę Teodorą Matulaitę (75 m.). Nors prieš du mėnesius L. Matula mirė nuo per didelės morfijaus dozės, bylą nuspręsta nagrinėti. Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja teisėją, teisiamajam mirus, bylą nutraukti, tačiau su tam tikrom išlygom. Viena jų - byla gali būti toliau nagrinėjama, jei to reikia teisiamajam reabilituoti. L. Matulos tėvai yra šventai įsitikinę, kad sūnus močiutės nežudė, ir teisme tai bus įrodyta, todėl parašė prašymą teismui, kad užbaigtų procesą iki galo. Tokiu būdu, išnagrinėjus bylą, bus paskelbta nutartis, kurioje teismas konstatuos, ar L. Matula kaltas, ar ne.
Senutė pasmaugta
Praėjusių metų sausio 19-ąją į vieną Tauragės priemiesčio Taurų daugiabutį kaimynė užsuko aplankyti Teodoros Matulaitės ir labai nustebo radusi praviras buto duris. Moteris buvo labai atsargi ir dieną naktį sėdėdavo užsirakinusi. Įėjusi vidun kaimynė aptiko prie lovos gulintį T. Matulaitės kūną. Senutei kaklas buvo užveržtas kojine, veidas - kruvinas. Įvykį tyrę pareigūnai atkreipė dėmesį į tai, kad T. Matulaitės skrynios užraktas atidarytas, o ten buvę 3 000 litų pagrobti. Daugiau kambaryje niekas nebuvo suversta, matyt, žudikas tiksliai žinojo, kur laikomi pinigai. Vadinasi, jis T. Matulaitei buvo pažįstamas. Netrukus buvo sulaikytas nužudytosios anūkas, už vagystes jau teistas narkomanas Laimonas Matula. Jis prisipažino nužudęs močiutę dėl pinigų ir parodymų patikrinimo metu parodė, kaip tai padarė.
Tardymo klaidos
Pačioje įvykio tyrimo pradžioje buvo padaryta klaidų - įvykio vietoje nebuvo teismo medicinos eksperto (jis buvo išvykęs ir ekspertizę atliko vėliau), todėl nebuvo išmatuota velionės kūno temperatūra, o tai yra svarbu nustatant mirties laiką. Negana to - ekspertizės išvadoje, kurioje konstatuojama, kad T. Matulaitę mirtis ištiko sausio 17 dieną, dėl ne vietoje padėto kablelio įsivėlė klaida. Vėliau, jau teisme, advokatė Z. Šličytė tą klaidą pastebėjo. Įvertinus tą nelemtą kablelį išeitų, kad mirties laikas yra ne sausio 17-oji, o 18-osios vakaras. Dėl to kaltinimai L. Matulai stipriai susvyravo, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas - paskirtas papildomas tardymas. L. Matulai suėmimas pakeistas į namų areštą. Tardymo metu buvo atliktos dar dvi teismo medicinos ekspertizės. Paskutinė, trečioji, galop konstatavo, kad padaryta techninė klaida spausdinant pirmąją išvadą ir T. Matulaitės mirties laikas iš tiesų sausio 17- oji.
Tačiau ir per papildomą tardymą neišvengta klaidų. Pradžioje parengtinį tardymą byloje atlikęs prokuroras N. Builisovas vėliau buvo iškviestas liudyti teisme. Po to jam buvo pavesta atlikti papildomą tardymą byloje. Tuo tarpu Baudžiamasis kodeksas draudžia tai daryti - jei pareigūnas teisme paliudijo, toje byloje jau nebegali atlikti jokių tardyminių veiksmų. Be jokios abejonės, advokatai paskutiniame, "pomirtiniame", teismo posėdyje paviešins šį baudžiamojo proceso pažeidimą.
Tuo tarpu L. Matulai namų areštas (vietoje kalėjimo) į gera neišėjo. Jis nuolat pažeidinėjo namų arešto sąlygas - išeiti iš namų buvo leidžiama tik 2 valandas per parą. Kartą L. Matula buvo įkliuvęs kriminalistams su vogtais automobilio numeriais. Galop, šiek tiek daugiau nei prieš du mėnesius, L. Matula buvo rastas negyvas vieno daugiabučio penktojo aukšto laiptų aikštelėje. Jis buvo nusimovęs kelnes, šalia mėtėsi švirkštas. Kirkšnyje buvo matyti adatos dūrio pėdsakas. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad vyrukas mirė nuo per didelės morfijaus dozės.
Narkotikų trauka
L. Matulos tėvai ne tik įsitikinę sūnaus nekaltumu, bet ir mano, kad su juo yra susidorota siekiant nuslėpti, kas iš tikrųjų nužudė senutę. Nijolė Matulienė, Tauragės Jovarų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams, "Akistatai" papasakojo apie nepavydėtiną narkomano motinos likimą. Prieš aštuonetą metų šeima turėjo šiokį tokį verslą, ketino kraustytis iš daugiabučio į nuosavą namą. Tuo laiku vyras į savo cechą, kuriame dirbo ir Laimonas, priėmė vieną anksčiau teistą vyriškį. Pasirodė, kad jis buvo narkomanas ir sumanė pripratinti prie kvaišalų Laimoną, kaip pasiturinčios šeimos atstovą. Tai jam pavyko. Iš pradžių tėvai, anksčiau niekada nesidomėję narkotikais ir nematę narkomanų, nesuprato, kas sūnui darosi. O kai suprato - buvo jau vėlu. Laimonas jau tvirtai "sėdėjo ant adatos". Toliau sekė virtinė psichiatrijos ligoninių, narkologijos centrų... Tačiau iš esmės niekas nepasikeitė - narkotikų trauka buvo stipresnė. Prieš penkerius metus Laimonas buvo vienoje landynėje stipriai sumuštas, medikai jį ilgai ir sunkiai gelbėjo. Sutrikus inkstams, atliktos dializės. Kaip pasirodė, ši procedūra padeda atsikratyti potraukio narkotikams. N. Matulienė įsitikinusi, jog po dializių sūnus ilgą laiką narkotikų nevartojo.
Sūnus - nekaltas
N. Matulienės manymu, dėl anytos nužudymo Laimonas buvo nekaltas jau vien dėl to, kad jam nebuvo jokio reikalo žudyti. Pinigų močiutė jam ir taip nuolat duodavo, gaudavo jis jų ir namuose. Prisipažino nužudęs tik todėl, kad kriminalistai prieš jį vartojo smurtą - per padus leido elektros srovę. Taip pat po sulaikymo buvo išvežę į mišką, kur šaudė iš pistoleto, spardė. Kur jau čia neprisipažinsi. Iš buto buvo pagrobti maisto produktai - Laimonui jų visai nereikėjo. N. Matulienei yra žinomos kelių tamsių asmenybių pavardės - jie lankydavosi pas anytą ir atiminėjo iš jos pinigus. Tačiau prokuratūra jokio dėmesio į šią informaciją nekreipė, o ėjo mažiausio pasipriešinimo keliu - kaltino Laimoną. Kartą N. Matulienė su vyru nuvyko į susitikimą su vienu narkomanu, pravarde Ilgas. Už tam tikrą užmokestį jis papasakojo kai ką įdomaus. Atseit anksčiau teistas ir ilgus metus kalėjime praleidęs Romas Dabulskis jam, Ilgui, papasakojo nužudęs senutę Tauruose. Pokalbis vyko bendrabučio, kuriame R. Dabulskis gyveno, kambarėlyje. Netrukus po šio pokalbio R. Dabulskis mirė.
"Auksinės adatos" auka?
N. Matulienė mano, kad žudė ne tik R. Dabulskis, bet ir toks Alvydas Samoška. Būtent jo labai bijojo Laimonas, jo kaip žudiko pavardę ketino pasakyti teisme. Tačiau nespėjo, nes pats buvo nužudytas. Ne pats jis užlipo į tą penktąjį aukštą, ne pats ir mirtiną dozę susileido. Pirmiausia, Laimonas niekada nevartojo morfijaus. Antra, jis labai gerai žinojo, kokios dozės reikia (o 10 "kubikų" yra pernelyg arkliška dozė). Trečia, vienas mažai naktimis miegantis pensininkas tą naktį per savo langą matė, kaip du vyriškiai šaligatviu nuvilko trečią ir užsuko į tą laiptinę, kurioje rytą ir buvo rastas negyvas Laimonas. Deja, tas pensininkas oficialiai paliudyti prokuratūroje griežtai atsisakė. Bijo būti nužudytas. Pagaliau - ketvirta: Laimono mirties išvakarėse buvo intensyviai ruošiamasi 25-ajam gimtadieniui. Jis susikvietė draugus, rūpinosi būsimomis vaišėmis. Taip nedaroma, kai galvojama apie "auksinę adatą". Ir iš namų niekur eiti tą lemtingą vakarą jis nesiruošė. Kažkas atėjo, išviliojo, įtikino, kad reikia kažkur eiti. Išeidamas išsinešė šiek tiek maisto ir pažadėjo tuojau pat sugrįžti. Negrįžo... Jis žinojo, kad paskutiniame teisme bus išteisintas. Tuo dabar įsitikinę ir abu jo tėvai.
Prokurorė Lolita Marcinkutė tyrė medžiagą dėl Laimono Matulos mirties ir atsisakė kelti baudžiamąją bylą, nes jokio smurto jo atžvilgiu nebuvo pavartota. Iš kūno padėties ir injekcijos vietos galima spręsti, kad narkotikų jis susileido pats. Jo draugai paliudijo, kad pastaruoju metu Laimonas ir leidosi narkotikus, ir gėrė alkoholį. Teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad vyrukas mirė dėl morfijaus, o veido nubrozdijimai jokios įtakos mirčiai neturėjo. Tyrimo metu atmesta versija, kad L. Matula buvo atneštas į tą vietą, kurioje vėliau rastas. Jis užlipo laiptais pats. Kur, kokioje landynėje jis buvo po to, kai išėjo iš namų, - nenustatyta. Galų gale tai, prokurorės nuomone, ir nėra šiuo atveju itin svarbu.
Liudytojas - narkomanas
Prokuroras Nikolajus Builisovas, tyręs T. Matulaitės nužudymo bylą, kategoriškai atmeta bet kokias prielaidas, kad žudė ne L. Matula. Įrodymų byloje iš tiesų ne itin daug, tačiau jie yra tvirti. Nebuvo skirtos jokios ekspertizės, nes ir nebuvo reikalo jas skirti. Motyvas aiškus - pinigai. Močiutė ant kalendoriaus buvo susirašiusi, kada ir kokias sumas davusi anūkui. Ant atskiro popierėlio parašė, kad Laimonas tūkstantį litų iš jos yra pavogęs. Galbūt ji vieną kartą atsisakė duoti pinigų, o apkvaišęs nuo alkoholio ir narkotikų L. Matula ją ir nužudė. Yra pagrindinis liudytojas Ovidijus Paplauskas - jis taip pat narkomanas. Šis liudytojas nuosekliai papasakojo, kaip Laimonas jam pasiūlęs eiti į Taurus "prasimanyti" pinigų ir už tai pažadėjęs 20 litų. Prie močiutės O. Paplauskas liko saugoti, o Laimonas užėjo vidun. Po to išėjo, pasakė nužudęs ir vėl grįžo į butą. O. Paplauskas išsigandęs pabėgo. Teisme O. Paplauskas pakeitė parodymus. Tačiau papildomo tyrimo metu prie bylos prijungtas laiškas, kuriame už kitą nusikaltimą kolonijoje bausmę atliekantis O. Paplauskas seseriai rašo, kad teismo metu jis išgelbėjęs L. Matulos subinę nuo kalėjimo. Tai svarbus įrodymas, kad per parengtinį tardymą liudytojas sakė teisybę, o teisme melavo.
Mušė - nemušė
N. Builisovas atmeta kaltinimus, kad tirtos ne visos nužudymo versijos. Prisiminus tą patį Romą Dabulskį išsiaiškinta, kad tą dieną, kai neva vyko pokalbis su Ilgu ir prisipažinimas dėl nužudymo, R. Dabulskis buvo ligoninėje ir bendrabučio kambarėlyje su Ilgu niekaip negalėjo šnekėtis. Niekas L. Matulos tardymo metu nemušė. Teisme jis aiškino, kad kriminalistai jį mušė, pavyzdžiui, miške spyrė į krūtinę. Tačiau jau kitą dieną L. Matula prokuroro nurodymu buvo nuvestas pas teismo medicinos ekspertą apžiūrėti, ar ant jo kūno nėra kokių sužalojimų. Nerasta jokių. Tai kaip dėl spyrio į krūtinę? N. Builisovas tvirtai tiki, kad galop bus pripažinta, kad L. Matula kaltas.
