Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Utenoje dar ilgai visi su pasibaisėjimu prisimins Šv. Valentino dieną, atnešusią tragedijas net į dvi tvarkingai gyvenusias šeimas: vienas nepilnametis buvo žiauriai sumuštas (Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje jam atlikta galvos operacija), o kitas, pirminiais duomenimis, tose muštynėse dalyvavęs, pabūgo gresiančios atsakomybės ir po pokalbio su policijos pareigūnais pasikorė.
Konfliktas
Tą vakarą Saulės gimnazijos vienuoliktokas Giedrius S. nusprendė bent trumpam atsipūsti nuo mokslų ir pirmą kartą (!) su draugu išsiruošė į "Tornado" klube vykusius jaunimo šokius. Tačiau klubo taip ir nepasiekė - pakeliui sutiko grupę iš matymo pažįstamų paauglių, su kuriais apsižodžiavo ir buvo stipriai sumuštas. Kelis smūgius į galvą pajutęs Giedrius nusprendė bėgti, tačiau jam įkandin pasileido ir įsiaudrinusių mušeikų, ir šiaip pažiopsoti susirinkusių paauglių būrys. Už kokių šimto metrų, jau kito namo kieme, jaunuolis (taip tvirtina Giedriui iš paskos bėgęs Mantas Šulga) užkliuvo už didelio betoninio vazono ir pargriuvo. Tada prie jo prišoko Paulius Kavoliukas ir vieną kartą spyrė į galvą. Nukentėjėlis liko gulėti, o visi kiti greitai išsiskirstė.
Gal po dešimties minučių Mantas Šulga, Paulius Kavoliukas ir dar keli draugai grįžo pasižiūrėti, ar Giedrius dar nenuėjęs namo. Tačiau šis gulėjo kaip gulėjęs. Tada - kad neuždustų! - keliese Giedrių pavertė ant šono ir skubiai išsiskirstė. Kodėl neiškvietė greitosios?
- Taigi po to būtų pradėjusi domėtis policija, - korespondentei prisipažino Mantas Šulga.
Girdi, nė vienas tada nepamanė, kad Giedrius esąs taip sunkiai sužalotas.
Išgelbėjo sostinės medikai
Komos būsenos Giedrius S., atsitiktiniams praeiviams iškvietus greitąją pagalbą, buvo nuvežtas į Utenos ligoninę, tačiau Priėmimo skyriuje tąvakar budėję medikai apie pristatytą sunkų ligonį policiją informavo tik po kelių valandų. Ne iškart apie Giedriaus nelaimę sužinojo ir tėvai.
Po trijų parų, būklei ėmus blogėti, Giedrius buvo skubiai perduotas sostinės medikams. Šie nustatė, kad vaikinui lūžęs galvos kaulas, susidaręs didelis kraujo krešulys, todėl teko skubiai operuoti. Iš pradžių medikai Giedriaus tėvams beveik neteikė vilčių, tačiau jaunas ir stiprus vaikinas atsilaikė... Nors jo būklė po operacijos vis dar sunki, po septynių dienų vaikinas iš ligoninės buvo išrašytas (finansų trūkumas!). Ligonis dar negali vaikščioti (svaigsta galva, pykina), jam reikalinga nuolatinė slauga - nuo sūnaus lovos nesitraukia tėvai. Gimnazistui ilgam teks užversti mokyklos vadovėlius - laukia ilgi reabilitacijos mėnesiai. Medikai baiminasi, jog sunkią galvos traumą patyrusiam jaunuoliui gali prireikti dar vienos operacijos. Išgirdę liūdnas gydytojų prognozes apie sūnaus sveikatą, tėvai eina iš proto. Be galo sukrėsta Giedriaus motina užsiminė labai bijanti, kad muštynių dalyviai, siekdami išvengti atsakomybės, nepradėtų keršto akcijų, ir sakė sieksianti, kad policijos pareigūnai labai atsakingai ir sąžiningai viską ištirtų, kad kaltė nebūtų suversta vienam - nusižudžiusiam Pauliui Kavoliukui.
- Kokie tėvai - tokie ir vaikai, - maždaug taip trumpą pokalbį su korespondente reziumavo ką tik sūnų iš Vilniaus ligoninės parsivežę tėvai. Girdi, po tos baisios nakties praėjo jau dvi savaitės ir nė vienas mušeika ar jų tėvai net telefonu nepasidomėjo, kokia esanti Giedriaus būklė (gandų nešiotojai Giedrių jau ne kartą "palaidojo"), ar nereikia kokios nors pagalbos. Tiesa, Giedriaus tėvams, nors ir gana sunkiai besiverčiantiems, dabar svarbiausia, kad sūnus išgyventų.
Giedriaus motina užsiminė labai išgyvenanti ir dėl pasikorusio jaunuolio šeimą ištikusios tragedijos - visi tėvai, anot jos, nori, kad vaikai būtų geri, tik ne visiems pasiseka tuos vaikus gerai išauklėti.
Po pokalbio - savižudybė
Tik kai nukentėjusiajam Giedriui S. Vilniuje buvo atlikta operacija, Utenos rajono PK pareigūnai pradėjo rimčiau domėtis, kas vaikiną sumušė. Lygiai po savaitės šaukimą atvykti į Nepilnamečių reikalų inspekcijos kabinetą gavo Mantas Šulga. Jis viską atvirai papasakojo. Sužinoję, kur gyvena Paulius Kavoliukas, tą pačią minutę pareigūnai nuvyko pas jį į namus. Kaip tik tą dieną Pauliaus nebuvo mokykloje, nes susirgo gripu - karščiavo, kosėjo. Motina tuo metu buvo darbe, tėtis - išvažiavęs į kaimą Anykščių rajone. Vis dėlto pareigūnai prastai besijautusį Paulių nusivežė į policiją apklausti. Formaliai įstatymams nebuvo nusižengta - Baudžiamojo proceso kodekso 179 straipsnio 1 punktas skelbia, jog "apklausiant liudytoją, jaunesnį kaip 14 metų, o tardytojo nuožiūra ir apklausiant liudytoją, turintį 14-18 metų, šaukiamas pedagogas". Nusprendęs kalbėtis su penkiolikmečiu Pauliumi vienudu, be pedagogų ir be tėvų, nepilnamečių reikalų inspektorius V. Ragauskas procesui nenusižengė. Tačiau ar nenusižengė bendražmogiškosios moralės normoms - kitas klausimas, mat tą dieną, Paulius blogai jautėsi, namie nebuvo jo tėvų. Mantas Šulga, sėdėjęs prie inspektoriaus kabineto durų, sakė girdėjęs, kaip apklausiamas Paulius dažnai kosėjo.
Mantas su išėjusiu iš inspektoriaus kabineto Pauliumi trumpai pasikalbėjo - tai ir buvo paskutinis dar gyvą Paulių matęs draugas. Paulius, pasak Manto, labai išgyveno dėl tų muštynių, tvirtino, jog daugiau niekada gyvenime net prieš puolantį nepakelsiąs rankos, užsiminė, jog kitą dieną kviečiamas atvykti į policiją su tėvais, o jie, girdi, dar ničnieko apie tai nežinantys... Taip draugai ir išsiskyrė. O po keliolikos minučių Paulius buvo rastas pasikoręs ant koplyčios vartų arkos, ne per toliausiai nuo policijos komisariato.
Tėvus šokiravo sūnaus savižudybė
- Kaip tyčia, tą rytą išvažiavau į kaimą, - "Akistatos" korespondentei liūdnai kalbėjo Pauliaus Kavoliuko tėtis. - Vieno sūnaus jokiu būdu nebūčiau išleidęs į policiją, tai gal ir tos tragedijos nebūtų nutikę.
O štai iš kažkur po Uteną pasklido gandai, neva išeidamas iš namų Paulius su namiškiais atsisveikino, užsiminė po apklausos pasikarsiąs, o šie, girdi, tokius sūnaus ketinimus suprato kaip pokštą!
Rimantas Kavoliukas dėl šių kalbų sakė kreipęsis net į patį rajono PK komisarą. Buvę, girdi, atsakyta, kad taip užrašyta registracijos knygoje. Tačiau kodėl ten pateikti neteisingi duomenys, niekas neatsakė ir greičiausiai net nesiaiškino.
Sąmoningai ar per apsirikimą, po miestą pasklido kalbos ir apie tai, neva Paulius Kavoliukas anksčiau jau buvo patekęs į Nepilnamečių reikalų inspekcijos akiratį. Tokius gandus nepilnamečių reikalų inspektorius V. Ragauskas korespondentei paneigė.
- Sūnus buvo labai užimtas, lankė futbolo treniruotes, dažnai dalyvaudavo varžybose, - pasakojo Pauliaus motina Vida Kavoliukienė. - Aš ir tėtis nuolat domėjomės jo mokslais, palaikėme ryšius su klasės auklėtoja, nusiskundimų dėl sūnaus elgesio tikrai nebuvome gavę.
Vida Kavoliukienė sakė nuolat sūnui kaldavusi į galvą, kaip šis turėtų elgtis, kad išvengtų nesusipratimų ir konfliktų.
- Paulius man buvo lyg geriausias draugas, - liūdnai kalbėjo Vida Kavoliukienė. - Mudu kartu eidavome į bažnyčią (Paulius, kaip ir sužalotasis Giedrius, patarnaudavo klebonui - V. G.), kartu tvarkydavome kambarius, gamindavome valgyti. Jei už ką nors jį pabardavau, kartais net apsiverkdavo! Jis buvo labai jautrus...
Ne, jokiu būdu Kavoliukai nenori sūnaus teisinti, apginti. Jei jis žiauriai sumušė bendraamžį, labai blogai, negali būti jokio pateisinimo. Tačiau visi bendromis jėgomis būtų stengęsi padėti nukentėjusiajam ir jo artimiesiems, ieškoję abiem pusėms priimtinos išeities, meldę atleidimo.
- Paulius turbūt neištvėrė gėdos, kai suprato, ką padarė, kai tapo aišku, kad viską sužinos tėvai, - svarstė Vida Kavoliukienė. - Tačiau nepagalvojo, kad nusižudydamas atnešė nepalyginamai didesnį skausmą...
Pasak buvusios Pauliaus auklėtojos Dalios Musteikienės, iš kiekvieno paauglio galima tikėtis santykių aiškinimosi kumščiais, tačiau tik ne iki tokio žiaurumo, kaip nukentėjo Saulės gimnazijos moksleivis. Kita vertus, mokytoja sakė iki šiol tiksliai nežinanti, kas tą vakarą iš tikrųjų atsitiko, nes iš policijos mokykla apie aprašomą įvykį iki šiol nėra gavusi jokių žinių.
Daug karčių žodžių pareigūnams
Mokytojos D. Musteikienės žodžiais, visas dėl nepilnamečių elgesio kilusias problemas mokykla sprendžia tik kartu su jų tėvais, todėl be tėvų žinios išsivežę apklausti sergantį penkiolikmetį pareigūnai, pedagogės nuomone, pamynė paprasčiausią žmogiškumą. Pauliui, matyt, buvo per sunku tėvams viską prisipažinti, o pareigūnai, kaip matyti, įvykio tyrimą pradėjo "nuo kito galo". Nepilnamečių reikalų inspektorius V. Ragauskas korespondentei prisipažino turįs pedagoginį išsilavinimą ir kelių dešimtmečių darbo su nepilnamečiais stažą, tačiau sakė nesupratęs, kad Paulius Kavoliukas serga ar kad esąs sunkios psichologinės būsenos.
- Jei būčiau ką nors panašaus pajautęs - tikrai nebūčiau išleidęs vieno į namus, - tvirtino inspektorius.
Saulės gimnazijos mokytoja, nukentėjusiojo Giedriaus S. klasės auklėtoja Vilija Jonuškienė apie sunkiai sužalotą auklėtinį atsiliepė itin šiltai - puikiai besimokantis, paslaugus, mandagus, draugiškas moksleivis, turįs didelį autoritetą ir tarp klasės draugų, ir tarp mokytojų. Dėl to, kas atsitiko Giedriui, klasės draugai buvo labai sukrėsti. Kai kurie moksleiviai mokytojai patvirtino, jog pastaruoju metu jaunimas į šokius eina ne pašokti, o pasimušti. Moksleiviai esą labai sunerimę, kas bus toliau, jei jau dabar peržengtos visos ribos - nuo nežinia ko apduję net mažamečiai pliekiasi pagaliais ar akmenimis, nekalbant jau apie vyresniuosius! O pareigūnai, pedagogų ir moksleivių žodžiais, nesiima jokių priemonių, kad šį beprotišką siautėjimą sutvardytų! Kur esą matyta, jog, išvydę gatvėje besimušančią grupę paauglių, policininkai kuo skubiau suka vairą į šoną, o muštynėms kilus saugomoje šokių salėje, mušeikos išmetami lauk - girdi, maukite už saugomos teritorijos ir pliekitės nors iki mirties!
Mokytojos V. Jonuškienės įsitikinimu, tai ne vien Utenos problema - teko girdėti, jog panašūs dalykai dedasi visoje Lietuvoje. Normalūs, tvarkingi, negeriantys ir kvaišalų neuostantys jaunuoliai turi tupėti namuose, atsisakyti renginių ir švenčių, nes tuojau pat bus užpulti, sumušti, apiplėšti, nureketuoti. Mieste esą buriasi įžūlių paauglių gaujos, tik ir ieškančios, prie ko prikibti.
