Šis pokalbis nugirstas vienoje iš poliklinikų, pro praviras urologo kabineto duris.
- Daktare, turiu seksualinių problemų. Visos moterys lytinio akto metu šaukia.
- Sveikinu, balandėli. Tik kokia čia problema? Štai su manimi besimylėdamos moterys jau seniai nebešaukia ir tai mane, prisipažinsiu, stipriai liūdina.
- Bet jos visuomet šaukia vienodai.
- Ir kaipgi jos šaukia?
- "Gelbėkit! Prievartauja!"
- Taip, medicininiu požiūriu tai įdomus atvejis.
- Daktare, ar aš kartais nesergu?
- Kartais? Hm. Išsižiokite... Ne, kartais nesergate.
- Ką man daryti, daktare?
- O jūs mėginote jas paimti švelnumu?
- Bandžiau. Nešaukia, bet ir neduoda.
- Hm... Tada pamėginkit merginos akivaizdoje nutaisyti protingą veido išraišką.
- Kiek kartų jau bandžiau! Jos iš viso tada apsimeta manęs nepažįstančios. Daktare, maldauju, padėkite, nes taip galiu ir iki savižudybės prieiti.
- Nusiraminkite, balandėli. Pradėkime nuo paties elementariausio. Štai, pavyzdžiui, ar jūs žinote, kas vyrui yra svarbiausia?
- Spėju...
- Ir visai ne tai, apie ką galvojate. Vyrui svarbiausia yra galva, o tiksliau - liežuvis.
- Norite, kad aš joms liežuvį rodyčiau?!
- Taip, sunkus atvejis. Pasakykite, balandėli, kuo moteris myli vyrą?
- Na, aš manau...
- Jis mano! Ausimis, balandėli, ausimis!
- Nesupratau! Laižyti joms ausis ar ką?
- Taip, taip. Atvejis išties sunkus. Beje, o kodėl ir ne? Moteris apskritai nenuspėjamas sutvėrimas. Aš va, prisimenu, jaunystėje turėjau merginą, kuriai labai patikdavo mauti man kojines... Et, jau nukrypom nuo reikalo.
- Daktare, o gal aš impotentas?
- Atminkite, balandėli. Vienintelė impotencija, gresianti vyrui, - kai jis nieko neturi. Nusirenkite.
- Kam?
- Gydysim.
- Oi, o aš maniau, kad jūs...
- Tai blogai, balandėli, kad jūs taip manėt. Vadinasi, jau turite sutrikimų.
- Sutrikimų? Daktare, ar aš gyvensiu?
- Gyvensite, balandėli, gyvensite, klausimas tik su kuo? Beje, ar jūs rūkote?
- Ne.
- Tai gal bent geriate?
- Ne.
- Blogai.
- Kodėl?
- Ką gi man dabar patarti mesti? Na, balandėli, kvėpuokite.
- Tai aš ir darau!
- Dabar nekvėpuokite.
- Oi, o jei mano širdis sustos?
- Nieko baisaus. Turiu patirties darant dirbtinį kvėpavimą. Jau dvidešimt kartų dariau ir tik dviese po to liko gyvi - aš ir dar vienas sanitaras.
- Daktare, o ar galima numirti nuo oro?
- Jei daug įkvėpsite, galite ir nuo oro. Pas psichiatrą seniai buvote?
- Niekada nebuvau.
- Tai blogai. Ir psichiatrijos ligoninėje negulėjote?
- Ne, ir psichiatrijos ligoninėje nesigydžiau.
- Vadinasi, nesigydėte?
- Ne, nesigydžiau.
- Paskutinį sykį klausiu: gydėtės?
- Jūs iš manęs tyčiojatės ar ką? Galiu ir į veidą jums užtvoti. Paskutinį sykį atsakau: jokioje psichiatrijos ligoninėje nesigydžiau!
- Matyti, matyti... Nervai visai pakrikę. O visos ligos, balandėli, nuo nervų. Tik kelios - nuo meilės. Pastarosios, beje, jums, atrodo, negresia.
- Tai kaipgi bus, daktare.
- O gal jums... pakeisti lytį?
- Et, jau kiek kartų keičiau: parsinešu iš Nemuno pavasarį, žiūrėk, ir ištirpsta. Einu, parsinešu kitą, ir ta ištirpsta...
- Ne, ne, aš ne apie ledo lytį. Kita prasme: iš vyriškos į moterišką.
- Kaipgi taip?
- Labai paprasta: jums pašalina tai, kas nereikalinga, ir prideda tai, kas būtina. Kaip sakoma, viens ir viskas. O svarbiausia, daugiau jokių problemų su moterimis.
- O be to niekaip negalima apsieiti?
- Galima, aišku, pamėginti jus gydytis elektrošoku elektros kėdėje, kombinuojant šį gydymą su purvo voniomis, bet turint galvoje jūsų diagnozę, jokių garantijų...
- O kokia gi ta mano diagnozė?
- Chroniškas smegenų nepakankamumas!
