Remigijus RAINYS
Trakų rajone Rudiškių seniūnijos Strėvos miške, netoli Dembniakų kaimo rasti vietinio gyventojo Jegoro Terentjevo (59 m.) ir gretimame Ismonių kaime gyvenusio Vacio Mečkausko (47 m.) gerokai apirę lavonai su kirstinėmis žaizdomis galvose. Manoma, kad nužudytieji miške pragulėjo maždaug savaitę. Įtariamasis šiuo nusikaltimu - pastovios gyvenamosios vietos ir asmens dokumentų neturintis Aleksandras Ševiakovas - ieškomas.
Darbavosi už svaigalus bei užkandą
Pirmoji kelias dienas į namus nesugrįžtančio Jegoro Terentjevo pasigedo kitoje tos pačios trobos pusėje gyvenanti jo teta Marijona Šulcova. Pasak infarktą ir kelis insultus patyrusios garbaus amžiaus močiutės, jos sesers sūnus niekuomet nenakvodavo svetur ir net gerokai išgėręs visuomet savo kojomis pasiekdavo namus.
Dingimo dieną, išeidamas iš namų, Jegoras savo pusės trobos duris užstatė kibiru su vandeniu bei Marijonai juokais liepė saugoti jo turtą. Vyriškis puikiai suprato, kad teta tėra menkas sargas, nes pasiligojusi moteriškė vos vaikšto ir gerokai neprigirdi. O ir vagys skurdžiai apstatytame būste vargu ar būtų suradę ką vertingo. Po nepriklausomybės atkūrimo Jegorą paliko žmona - ji su vaikais išvyko gyventi į Rusiją. Dėl to vyriškis pradėjo išgėrinėti, prarado darbą ir apleido namus. Pastaruoju metu menininko gyslelę ir nagingas rankas turėjęs J. Terentjevas vertėsi talkindamas keliems už Margio žvyro karjero įkurtų kaimo turizmo sodybų savininkams. Vienam iš jų Jegoras pagamino originalius apžvalgos aikštelės turėklus, kitam - padėjo apipavidalinti pirties interjerą. Talkininkui retai reikėdavo atsilyginti pinigais - Jegoras tenkindavosi svaigalais ir maistu.
Besidarbuodamas sodybose J. Terentjevas susipažino su kitu čia talkinančiu vyriškiu - iš Jašiūnų atklydusiu Aleksandru, kurį visi vadino tiesiog Saška. Maždaug 36 metų ar kiek vyresnio amžiaus vyriškis neslėpė, kad dar būdamas nepilnamečiu Jašiūnuose kirviu mirtinai užkapojo savo mamą, tėvą bei jaunesniają sesutę ir už tai buvo suimtas. Tačiau tuomet psichiatrai Sašą pripažino nepakaltinamu, o teismas pasiuntė jį gydytis į psichiatrinę ligoninę. Maždaug po septynerių metų "pagyjęs" Saša sugrįžo į Jašiūnus, tačiau net nepasirūpino išsiimti asmens dokumentų. Po jį priglaudusio brolio mirties vyriškis pradėjo valkatauti ir vertėsi atsitiktiniais uždarbiais. Saša dažnai prisimindavo psichiatrinėje ligoninėje praleistą laiką ir savo pastangas iš ten ištrūkti.
Vienos kaimo turizmo sodybos savininkas Marijonas Simonavičius tikino, kad šį talkininką paskutinį kartą matė dar prieš savaitę iki pradingstant J. Terentjevui ir V. Mečkauskui.
Naujutėliu "Spark" nesusigundė
Ismonų kaime gyvenantys Vacio Mečkausko tėvai sūnaus nebesulaukė dar praėjusios savaitės antradienį, tačiau garbingo amžiaus ūkininkai Genovaitė ir Juozas buvo įpratę, jog tas kartais nepasirodo po kelias dienas ar net ilgiau. Išgėrinėti Vacys taip pat pradėjo po skyrybų su žmona, o netrukus sugrįžo į tėvų namus. Traktorininko ir elektriko specialybę turintis vyriškis pastovaus darbo nesusirado ir mieliau talkindavo ten, kur už darbą iškart būdavo atlyginama svaigalais. Tėvų ūkyje darbų taip pat netrūko, nes savo šeimas sukūrę vyresnė sesuo ir jaunesnis brolis jau gyveno atskirai. Tačiau Vacys tėvams padėti vengė. Jo mama net keletą kartų buvo prašė Marijono Simonaičio, kad šis neleistų jos sūnui dirbti kaimo turizmo sodyboje. Kai kokią savaitę V. Mečkauskas likdavo be uždarbio, ir sąžiningai plušėdavo tėvų ūkyje, tačiau netrukus ir vėl įsiprašydavo talkon už svaigalus.
Tėvas Vaciui ketino atiduoti net neseniai loterijoje laimėtą naujutėlaitį automobilį "Shevrole Spark", tereikalaudamas, kad sūnus išsilaikytų vairuotojo teises, bei dažniau būtų namuose, tačiau ir tai V. Mečkausko nesudomino. Vyriškis gyvenimo būdo nepakeitė, tad automobilį teko parduoti.
Praėjusį šeštadienį visi Juozo vaikai su šeimomis dalyvavo bulviakasio talkoje. Trūko tik talkinti žadėjusioVacio, kurį namiškiai dėl to minėjo blogu žodžiu, net nenujausdami, kad vyriškio nebėra gyvųjų tarpe. Vyresnieji Mečkauskai sunerimo tik beveik po savaitės, kai į namus netikėtai atvažiavo Vacio darbdavys ir paklausė, kur sūnus. Vėliau paskambinęs M. Simonavičius pranešė, kad V. Mečkauskas ir J. Terentjevas rasti sukapoti Strėvos miške.
"Kirvininką" suerzino tetos perspėjimas?
Abu talkininkus kaimo turizmo sodybos savininkas paskutinį kartą matė, kai jie rugsėjo 2 dienos popietę išėjo namo. Vyrai trumpindami kelią patraukė tiesiai per mišką ir čia veikiausiai sutiko netoliese guolį įsirengusį Sašą. Trijulė atėjo į J. Terentjevo būstą. Vėliau Jegoras ir Vacys išėjo pas jiems skolingą ūkininką atsiimti butelio degtinės, o jų laukti likęs Saša prisėdo ant suolelio greta Marijonos. Nenujausdama, kas toks jos pašnekovas, senyva moteris perspėjo vyriškį, kad po mišką vaikštinėti nesaugu, nes čia įsikūręs savo artimuosius mirtinai užkapojęs nepakaltinamasis. Marijona nežinojo, kad jos perspėjimo klausosi tas pats "kirvininkas", todėl nustebo, kai šis net neatsisveikinęs nuskubėjo prie kaimynystėje gyvenančio Genadijaus Ivanovo namelio. Šeimininko nebuvo namie, tačiau iš niekad nerakinamo būsto Saša pasiėmė kirvį ir nuskubėjo paskui J. Terentjevą ir V. Mečkauską.
Prasta klausa besiskundžianti M. Šulcova sakė, kad negirdėjo jokių iš miško sklidusių šauksmų, tačiau prisipažino, kad nebūtų į juos atkreipusi dėmesio, nes nuo ryto iki vakaro čia ūbavo bei šūkavo grybautojai. Keletą dienų laukusi sūnėno moteris paskambino M. Simonavičiui ir paprašė, kad jis su draugais apieškotų mišką. Ilgai ieškoti neteko. Nužudytieji buvo surasti vos už šimto metrų nuo J. Terentjevo namų. Pirminiais duomenimis, kruvinas incidentas įvyko ant į Dembniakus vedančio miško keliuko. Su aukomis susidorojęs žudikas nutempė jas į pakalnės krūmynus. Nuo kelio nužudytieji buvo gerai matomi, tad abejotina, ar nusikaltėlis norėjo kūnus paslėpti. V. Mečkauko kūnas aptiktas gulintys kniubščias, plačiai išskėtęs rankas, o iki pusės išrengtas J. Terentjevas gulėjo aukštielninkas. Jegoro teta tikina, kad išeidamas iš namų sūnėnas kišenėje turėjo pinigų, kurių prie negyvėlio nebebuvo.
Neaišku, ar užpultieji bandė priešintis, tačiau ant keliuko rastas tik J. Terentjevo peilis. Sprukdamas nusikaltėlis pametė kepurę, kurią keli liudininkai patvirtino matę ant Saškos galvos. Po šių įvykių negausių Dembniakų kaimo gyventojų būrelis dar labiau praretėjo. Įsibaiminęs Genadijus Ivanovas su savo sugyventine jau kelias paras negrįžta į savo trobelę - nakvoja pas pažįstamus.
Grybauti - tik su asmens dokumentais
Trakų rajono policijos kriminalistų vadovas Ernestas Lenkauskas "Akistatai" sakė, kad tiriama ši dvigubos žmogžudystės versija nėra vienintėlė, tačiau realiausia. Įtariamojo paieškas apsunkina tai, kad pareigūnai neturi bent kiek ryškesnės A. Ševiakovo nuotraukos. Mėgėjiškoje fotografijoje įtariamasis stovi nuleidęs galvą ir jo veido nematyti. Todėl visiems mišką ir apylinkes šukuojantiems Trakų rajono policijos pareigūnams nurodyta sulaikyti ir į komisariatą asmenybės nustatymui gabenti visus įtartinus asmenis. Per pusdienį tokių dokumentus namuose palikusių nelaimėlių sulaikoma net po tris, tačiau kol kas įtariamojo tarp jų nerasta.
Visiems į Trakų rajoną šiomis dienomis susiruošusiems grybautojams ir žvejams primygtinai rekomenduojama ne tik būti labai atsargiems, bet ir su savimi turėti asmens dokumentus.
