Kino filmų lankomumas, Lietuvoje augęs penkerius metus, 2002 metais smuko ne tik kaime, bet ir mieste. Tai rodo Statistikos departamento kasmet atliekami kino filmų rodymo ir platinimo veiklų ištisiniai tyrimai.
2000 m. perkopęs per 2 milijonus, kino filmų lankomumas 2002 m. sumažėjo iki 1,9 mln. 2001 m. kine vidutiniškai apsilankė kiekvienas miesto gyventojas, o praėjusiais metais - iš dešimties aštuoni. 2002 m. vienas šalies gyventojas vidutiniškai apsilankė kine 0,6 karto: mieste - 0,8 karto, kaime - vos 0,01 karto.
Statistikos departamento duomenimis, 2002 metų pabaigoje šalyje veikė 65 kino salės, iš jų 47 - mieste ir 18 - kaime. Vilniuje veikė 5 kino teatrai, Kaune - 3, Klaipėdoje ir Šiauliuose - po 2, kituose miestuose - po vieną. Kino salės veikė tik pusėje šalies savivaldybių teritorijų. Daugiau kaip trečdalis (37 proc.) visų šalies kino salių buvo Vilniaus apskrityje.
Kino žiūrovų skaičiaus mažėjimo priežastys - uždaromos kino salės ir išaugusios bilietų kainos. Per pastaruosius penkerius metus iš 65 miesto kino teatrų savo veiklą nutraukė 18, arba beveik kas trečias miesto kinas. Tačiau vietų skaičius, tenkantis tūkstančiui miesto gyventojų, sumažėjo nedaug - nuo 9 iki 8, kadangi buvo rekonstruotos senos kino salės ir atidaryta naujų kino centrų. Kaime, veiklą nutraukus trims ketvirtadaliams kino salių, vietų skaičius, tenkantis tūkstančiui kaimo gyventojų, sumažėjo keturis kartus.
Per penkerius metus vidutinė bilieto kaina padidėjo nuo 6 iki 8 Lt. Tyrimo duomenimis, vienas namų ūkio narys kinui 1998 m. vidutiniškai išleido 72 ct, o 2002 m. išlaidos kinui padidėjo dvigubai ir sudarė 1 Lt 32 ct.
Kino teatrų pajamos už parduotus bilietus per penkerius metus didėjo: 1998 m. - 11 mln. Lt, 1999 m. - 12 mln. Lt, 2000 ir 2001 m. - 14 mln. Lt, 2002 m. - 16 mln. Lt. Tačiau pajamos augo tik miesto kinuose, o kaimo - mažėjo.
Statistikų skaičiavimais, 2002 m., palyginti su 1998-aisiais, vienoje salėje vidutiniškai vyko dvigubai daugiau kino seansų. Tačiau vienoje kaimo kino salėje buvo parodyta 9 kartus mažiau seansų negu mieste.
Kino platintojų asociacijos duomenimis, praėjusiais metais 8 aktyviausiai Lietuvos kino filmų platinimo veikloje dalyvavusios kompanijos šalies kino teatrams pristatė 129 naujus kino filmus. Didesnę jų dalį (71 proc.) sudarė JAV gamybos filmai. Juos matė daugiau kaip 80 proc. visų šalies kino žiūrovų. Europos šalių gamybos filmai sudarė 26 proc. visų naujų filmų, populiariausi iš jų buvo prancūzų filmai - juos matė 7,7 proc. žiūrovų.
Pernai buvo parodytas ir vienas Lietuvos gamybos kino filmas - Kristijono Vildžiūno vaidybinė juosta "Nuomos sutartis". Ją žiūrėjo 0,2 proc. visų šalies žiūrovų.
ELTA
