Savaitgaliais aš, Naujokaitis ir Kazlauskas prie tvenkinio ilsimės kartu su žmonomis. Na ir nuobodus tai užsiėmimas. Ir dar nuobodu mums, žinoma, tik dėl vienos priežasties. Mūsų žmonos sąlygą iškėlė: per išeigines - nė lašelio alkoholio.
Vakar gulime pakrantėje, deginamės pavasario saulutėje. Šalia mūsų žmonos su virbalais darbuojasi.
Aš neiškentęs nutraukiu spengiančią tylą:
- Iš nuobodulio galima pablūsti. Kad nors porą alaus buteliukų čionai!
Naujokaitis kalba:
- Įsisvajojo.
Kazlauskas bando pataisyti visų nuotaiką:
- Klausykite, vyručiai, jaučiu, kad mums šiandien pasiseks.
Staiga žiūrime - kas per velnias! Eina išilgai pakrantės kažkoks nupiepęs vaikigalis ir butelį degtinės rankomis žongliruoja.
Kazlauskas iš vietos pašoko ir prie jo. Sugriebė jis vaikiščią už pakarpos ir klausia:
- Iš kur degtinės gavai? Tau dar pienas nuo lūpų nenudžiūvęs!
Mūsų žmonos atsigręžė ir žiūri, kas toliau bus.
Vaikinukas kalba:
- Radau, dėdule, o dabar štai noriu paragauti, kas per skonis.
Kazlauskas griežtai kalba:
- Tu dar per jaunas tokiems dalykams. Duok čia tą butelį, imk pinigų ledams ir eik pamokų ruošti.
Kazlausko žmona Regina kalba:
- Teisingai! O degtinę mes tuoj pat į tvenkinį išpilsime.
Vaikinas pinigus paėmė ir nukėblino.
Kazlauskas gailiai į butelį pažiūrėjo, pasikasė pakaušį ir kalba:
- Klausykite, brangiosios žmonos, toks retas įvykis mums, vyrams, kartą per šimtą metų pasitaiko. Būtų nuodėmė šita degtine žuvis pamaitinti.
Mes su Naujokaičiu neleidžiame moteriškėms atsikvėpti:
- Šita degtinė mums, galima sakyti, iš dangaus nukrito - ir staiga jos atsisakyti?
Mūsų žmonos susižvalgė, truputį pagalvojo ir taip nusprendė: gerai, tegul vyrai išgeria. Kartą per šimtą metų gali išgerti.
Išgėrėme mes tą butelį ir palengvėjo...
Staiga žiūrime, eina pakrante dar vienas berniūkštis, iš pažiūros kuklus vaikėzas, ir butelį prisispaudęs laiko.
Kazlauskas kaip tigras šoko prie jo, sugriebė už marškinėlių ir sako:
- Iš kur degtinės gavai, nenaudėli?
Vaikėzas išsigandęs lemena:
- Radau, dėdule. Tik nemuškit.
Kazlausko žmona kalba:
- Koks keistas tas tvenkinys! Pakrantėmis vaikigaliai šlaistosi su degtinės buteliais...
Bet ginčytis su mumis moterys nepradėjo. Kai antrasis degtinės butelis iš dangaus nukrenta kaip žydams mana, neišgerti jos - dviguba nuodėmė.
Susitvarkėme ir su antruoju buteliu.
Staiga žiūrime - pakrante mergiotė eina, iš išvaizdos tipiška pirmūnė, rankose butelį laiko. Atsargiai laiko, tarytum tai būtų nuodingas voras, o ne butelis. Kazlauskas įraudęs vėl puola prie jos ir klausia:
- Tu kur degtinės gavai, mergaite?
Mergaitė atsako:
- Kaip kur, dėdule? Jūs gi pats man ją davėte!
Kazlauskas, nesitikėjęs tokio atsakymo, pabalęs rėkia:
- Aš?!
Mergaitė nė kiek neišsigandusi kalba:
- Na o kas gi daugiau?
Regina atsistojo, priėjo arčiau ir kalba:
- Ak taip! Ką gi jis tau, mergaite, už tai pažadėjo?
Mergaitė kalba:
- Ledų porciją. Dabar tokiais sunkiais laikais visi mokiniai, kurie netingi, uždarbiauja, štai ir aš nusprendžiau.
A. Jaunciems
