Šiemet vasarį teismą pasieks didelė rezonansinė byla - pareigūnai baigė tirti Panevėžio "tulpinių" gaujos bylą, kurioje jie kaltinami buvusio "Mažeikių nafta" vadovo Gedimino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino, Panevėžio apygardos prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir Pasvalio policijos pareigūno nužudymu. Iš viso "tulpiniams" pareikšti įtarimai dėl 24 žmonių nužudymo, dabar bankrutuojančios bendrovės "Sema" turto plėšimo, sprogdinimo, dalyvavimo nusikalstamame susivienijime.
1994-1999 metais įvykdyti nusikaltimai aprašyti 62 baudžiamosios bylos tomuose. Be nužudymų, teismo vertinimui pateikti nusikalstamos gaujos koviniai ginklai, sprogmenys, kuriuos pareigūnai surado konspiraciniuose garažuose, žemėn užkastuose bidonuose.
Sudėtingos bylos tyrimas užtruko ne vienerius metus, nes pareigūnams reikėjo atlikti daug ir sudėtingų ekspertizių, žemėje ir vandenyje ieškoti aukų palaikų ir nusikaltimų įrankių. Pareigūnai kol kas nepateikia išaiškintų nusikaltimų įvykdymo motyvų, nenorėdami jų aptarinėti, kol byla dar nepasiekusi teismo. "Dabar rengiam bylą perdavimui į teismą, su ja dabar susipažįsta įtariamieji ir nukentėjusieji", - sakė bylos tyrimui vadovavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis. Ši byla yra išskirta iš kitos bylos, kurioje kiti nusikaltimai dar tiriami.
Jau kali iki mirties
Prieš teismą stos su "tulpiniais" siejami panevėžiečiai - Algimantas Vertelka, Virginijus Baltušis, Audrius Andrušaitis, Dainius Skačkauskas ir Darius Blinkevičius. Pareigūnai turi duomenų, kad nusikaltimus įvykdė ir daugiau "tulpinių", tačiau jie teismo nesulaukė, nes buvo nužudyti bendrų. A. Vertelka, V. Baltušis ir A. Andrušaitis jau yra nuteisti kalėti iki gyvos galvos už kitas žmogžudystes. Juos 2003-ųjų spalio 31 dieną nuteisė Vilniaus apygardos teismas. D. Skačkauską teismas pripažino kaltu dėl neteisėto laisvės atėmimo, nusikaltimo slėpimo ir kitų nusikaltimų, tačiau bausmės vykdymą atidėjo.
D. Skačkauskas sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, todėl ir iki teismo buvo sulaikytas tik trumpam, o vėliau jam buvo paskirta apsauga laisvėje. Teismo salėje šis "tulpinis" pasirodydavo tik su kauke ant veido ir tokiais pat rūbais kaip ir jį saugantys pareigūnai.
Apgailėtinai teisme atrodė ir vienas iš "tulpinių" lyderių Virginijus Baltušis. Jis atrodė visiškai sužlugdytas, nesiorientavo aplinkoje. Jam buvo paskirta ekspertizė, per kurią buvo nustatyta, kad kaltinamasis pakaltinamas ir gali atsakyti už savo veiksmus. Nors ir vos girdimai, tačiau V. Baltušis iš esmės patvirtino D. Skačkausko parodymus. Kiti du bendrininkai - Audrius Andriušaitis bei Algimantas Vertelka - savo kaltę visą laiką neigė, sakydami, kad byla sufabrikuota.
"Tulpiniai" nuteisti už Panevėžio verslininkų Džiuvių nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti panevėžietį Virginijų Marščionką bei vėliau įvykdytą šį nužudymą. Šį nuosprendį niekada savo kaltės nepripažinę nuteistieji apskundė Apeliaciniam teismui. Skundai nagrinėjami iki šiol.
Neaiškus specialiųjų tarnybų vaidmuo
Manoma, kad 1994 metų liepą "tulpinių" aukomis tapo Krašto apsaugos ministerijos kontržvalgybininkas Audrius Krivickas ir nepilnametis jo pažįstamas Marius Kačkys. Vyrai buvo sušaudyti Panevėžyje.
Tada tuoj po nusikaltimo pareigūnai beveik atvirai kalbėjo, kad A. Krivickas, be darbo Krašto apsaugos ministerijos sistemoje, užsiėmė ir ginklų bei kitokia kontrabanda. Po kurio laiko buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius interviu "Respublikai" sakė: "Ar galite įvardyti nors vieną aukštesnį prokuratūros ar policijos pareigūną, į kurį būtų šovusi mafija? Mūsų tarnybose yra taip buvę. Pavyzdžiui, nesena istorija Panevėžyje, kai buvo nušautas KAM pareigūnas Audrius Krivickas. Jis domėjosi nelegalia prekyba ginklais, dalyvavo slaptoje policijos organizuotoje operacijoje".
Tačiau "tulpiniai" su A. Krivicku susidorojo ne kaip su pareigūnu, o kaip su konkuruojančios gaujos vadovu, kuris tarp Panevėžio mafiozų turėjo Pižo pravardę. 1993-1994 metais prieš "tulpinius" buvo surengta serija žmogžudysčių. Kadangi ši grupuotė pinigus uždirbdavo šešėliniame naftos biznyje, buvo manoma, kad su konkurentais susidoroja apgauti rusai, tačiau "tulpiniai" įtarė, kad pasikėsinimus organizuoja Lietuvos specialiosios tarnybos. Prasidėjusį karą laimėjo "tulpiniai", o to meto spaudoje pasirodė ne vienas straipsnis apie tai, kad kontrabandos kare susipainiojo Lietuvos kontržvalgybos, KGB ir nusikaltėlių interesai. Paaiškėjo, kad keliems "tulpiniams" savigynai policija netgi išdavė medžioklinius šautuvus, buvo atspausdinti dokumentai apie Panevėžio policijos pasiryžimą sudaryti sandorį su "tulpinių" gauja.
Negrįžo iš laidotuvių
1994 metų rugsėjo 21 dieną kelyje Pasvalys-Panevėžys buvo apšaudytas važiuojantis automobilis. Juo iš laidotuvių Biržuose vyko keturi vyrai. Nuo kulkų žuvo trys - Gintaras Maskoliūnas, Pavelas Sereikis ir Gintaras Tamošiūnas.
Visi jie dalyvavo "Biržų karvelių" vadeivos Sauliaus Bareikos, pravardė Cibė, laidotuvėse. Šis vyras, taip pat prekiavęs benzinu, buvo nušautas prie savo namų. Į laidotuves suvažiavo daug nusikalstamo pasaulio garsenybių iš Panevėžio, Kauno. "Tulpiniai", nusprendę susidoroti su konkurentais, jau per laidotuves juos sekė ir per raciją pranešinėjo pasaloje tupėjusiems žudikams. Šie buvo įsitaisę ties Pasvalio ir Panevėžio rajonų riba ir sušaudė baltos spalvos "Mazda 626", kurią vairavo G. Maskoliūnas. Jis artimai bendravo su prieš porą mėnesių nušautu A. Krivicku ir draugams yra sakęs, kad "padėjo į vietą "Pižą", padės ir mane". Gintaras ėmė saugotis ir į laidotuves vyko su apsauga, tačiau neišsigelbėjo. Buvo nušautas ir šalia jo sėdėjęs Povilas Sereikis. Jis tik ką buvo sugrįžęs iš kalėjimo. Aukščiausiasis Teismas jį išteisino dėl kėsinimosi nužudyti vieną Panevėžio verslininką.
Trečias žuvęs - Gintaras Tamošiūnas - į laidotuves vyko kaip G. Maskoliūno sargybinis. Mirties išvengė tik kartu važiavęs Kęstutis Kalunda. Kriminalistams jis sakė, kad pakeliui iš laidotuvių miegojo ir pabudo automobiliui atsitrenkus į medį.
Šaudė ir savus
Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad 1999 metų kovo 5 dieną savo bendrų auka tapo "tulpinis" Saulius Janonis. Vyriškio kūnas buvo įkištas į metalinę statinę ir paskandintas Dubulių tvenkinyje. Šalia šio tvenkinio buvo vadinamoji "tulpinių" vila.
S. Janonis iš pradžių buvo V. Tuzovo grupuotėje. Ši grupuotė negailestingai reketuodavo Panevėžio verslininkus. Po įvykių "Svainijoje", kai Vitalijus Tuzovas ir beveik visa jo grupuotė buvo sušaudyta pakrikusius banditus S. Janonis vėl suvienijo. Pasakojama, kad jis turėjo verslininko gyslelę. Prekiavo automobiliais, plastmasės dirbiniais, o vėliau pasinėrė į metalų prekybą ir naftos verslą. Dideli pinigai supykdė gaujos narius, ir prasidėjo žudynės. S. Janonį bandyta nušauti ne kartą, o 1999 m. kovo 5-ąją jis buvo įbetonuotas į statinę ir įmestas į Dubulių tvenkinį. Jo palaikai buvo ištraukti daugiau kaip po 2 metų.
Tame pačiame tvenkinyje ir apie šalia jo esantį taip vadinamą "tulpinių dvarą" buvo surastas ne vienas lavonas. Šiuo metu "dvaras" vis dar tuščias, jo likimas spręsis, kai bus išnarplioti "tulpinių" nusikaltimai.
Galvos dar nesurastos
Už keleto kilometrų nuo "tulpinių" dvaro 2001-ųjų lapkritį buvo atkasti mažeikiškių kūnai. Visi jie buvo be galvų. Galvų nepavyko rasti iki šiol. Manoma, jog jas užkasė Romualdas Čeponis, kuris buvo nukautas per policijos operaciją ir šią paslaptį nusinešė į kapus. R. Čeponis pasižymėjo ypatingu žiaurumu.
Naftos magnatas Gediminas Kiesus, jo sūnus ir vairuotojas A. Galminas dingo 2000 m. liepos 6 d. pakeliui iš Vilniaus į Mažeikius. Kitos dienos rytą vieno Vilniaus Laisvės prospekto namo automobilių aikštelėje G. Kiesaus visureigis buvo surastas. Manoma, kad G. Kiesaus automobilį, kurį vairavo A. Galminas, netoli sostinės viešbučio "Villon" sustabdė kelių policijos aprangą dėvintys "tulpiniai". Jie nusitempė trijulę į kitą automobilį, o pagrobtuosius nusivežė į netoli Panevėžio esančią sodybą. Smurtaudami užpuolikai išgavo Kiesų banko kortelių kodus ir vėliau pasisavino daugiau nei 120 tūkst. litų.
Kiesų nužudymo byloje pagrindiniu įtariamuoju laikomas A. Vertelka. Tačiau daugelis neabejoja, kad "tulpiniai" buvo tik vykdytojai, o kas tikrieji užsakovai - kol kas išaiškinti nepavyko. Kažkam buvo naudinga nužudyti buvusį "Mažeikių naftos" vadovą, tačiau A. Vertelka, kuris galbūt vienintelis apie tai žino, užsakovų neišduoda.
Pakėlė ginklą prieš pareigūnus
2000-ųjų lapkričio 5 dienos vakarą nužudyti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja V. Kazlauskaitė ir Pasvalio policijos inspektorius S. Piskunovas. Pareigūnai buvo sušaudyti, kai važiavo automobiliu. Vėliau paaiškėjo, jog šūviai buvo skirti policijos inspektoriui, o prokurorė tapo atsitiktine auka. Inspektoriui į įvairias kūno vietas kliuvo 8 kulkos, į galvą buvo paleistas kontrolinis šūvis. Prokurorė mirė sužeista vienintelės kulkos, netekusi daug kraujo. Pagal telefonų išklotines nustatyta, kad vienas iš "tulpinių" lyderių naktį prieš žmogžudystę skambino S. Piskunovui, kuris nusikaltėlių pasaulyje turėjo daug informatorių. Tuoj po nužudymo spaudoje pasipylė versijos, kad S. Piskunovas nušautas, nes žinojo Kiesų žudikų pavardes.
Dar vieną versiją pateikė inspektoriaus tėvai: esą Sergejus turi surinkęs daug kompromituojančios medžiagos apie aukštus Policijos departamento pareigūnus. Trečioji ir, ko gero, realiausia versija yra ta, kad S. Piskunovas susibarė su V. Baltušiu. Policininkas esą pareiškęs, kad V. Baltušis jį "visiškai užknisęs", todėl per artimiausią operaciją jį nušausiąs kaip bandantį priešintis. Nuožmumu pasižymėjęs V. Baltušis nusprendė nušauti policininką anksčiau, nei šis bandytų įvykdyti pažadą. V. Baltušis ir A. Andriušaitis ir buvo šio nusikaltimo vykdytojai.
Kerštas stomatologams
Tais pačiais 2000-taisiais, tik pavasarį, gegužės 22-osios naktį "tulpiniai" susprogdino Panevėžyje, Liepų alėjoje, esantį stomatologijos kabinetą. Nusikaltėliai sprogmenį paliko ant palangės. Sprogimo būta galingo - sugadinta ne tik stomatologinė įranga, bet išdužo ir kelios dešimtys aplinkinių namų langų stiklų. Taip banditai atsikeršijo už tai, kad nepavyko pagrobti stomatologų automobilio. Visureigį "Jeep Grand Cherokee", kuriame sėdėjo Santa M. su septynerių metų sūnumi, banditai pagrobė sausio 11-ąją. Nuvažiavus apie 10 kilometrų, apsaugos sistema atpažino, kad vairuoja svetimas žmogus, ir variklį išjungė. Banditai atėmė iš moters vertingus daiktus ir paspruko.
Dar ne pabaiga
Prieš porą metų Lietuvoje nuo 1990-ųjų buvo likę neatskleista apie 400 žmogžudysčių. Šiuo metu šis skaičius sparčiai mažėja. Panevėžio "tulpinių", Klaipėdos "gaidjurginių", Kauno "daktarų" bylos viena po kitos pasiekia teismus arba vyksta ikiteisminiai tyrimai dėl šių gaujų šiurpių darbelių. Šaudymai vidury dienos, sprogdinimai, žmonių grobimas ir kankinimas - vis retesni nusikaltimai. Dabar visus neramina automobilių ir butų vagys, chuliganai, besišvaistantys peiliais, įžūlėjantys paaugliai.
BNS ir "Akistatos" inf.
