Mantas LIDEIKIS
Praėjusios savaitės trečiadienio pavakare sugriuvus nelegaliai ardomam Daugėlių (Šiaulių raj.) statybinių medžiagų gamyklos šiferio cechui, po nuolaužomis atsidūrė 5 vaikinai. Vienas iš jų - 17 metų Gražvydas K. žuvo išsyk. Ankstyvą penktadienio rytmetį Šiaulių ligoninės chirurginės reanimacijos skyriuje mirė antras į nelaimę patekęs jaunuolis - aštuoniolikmetis Vaidotas Jasnauskas. Abu žuvusieji - Drąsučių kaimo gyventojai. Dėl dar dviejų vaikinų - Aurimo S. (15 m.) ir Evaldo B. (16 m.) sveikatos tebekovojama. Medikai tikina, kad abiejų sužeistųjų būklė sunki, bet stabili. Tačiau ligoninėj jiems praleisti teks dar ne vieną savaitę. Laimingiausiais šioje istorijoje Čigonų kaimo gyventojas Audrius M. (17 m.) - jis vienintelis iš visų išgyvenęs griūtį, tačiau patirtas traumas tesigydantis namuose.
Atsakingi ir patys tėvai
Ta lemtingą trečiadienį vaikinus į Kuršėnų miestelyje esantį Daugėlių rajoną, kur įsikūręs ir minėtosios gamyklos cechas, atginė noras užsidirbti pinigų. Jie ardė apleisto ir niekam nenaudojamo cecho pastato sienas, traukdami iš jų plytas. Pasak Audriaus M., šiam darbui juos pasamdė Drąsučių kaimo gyventojas 34 metų amžiaus Aleksandras Palčevskis, vietinių pravardžiuojamas Sania. Vyriškis, save vadinantis smulku verslininku, už vieną iš sienos ištrauktą ir nuvalytą plytą sumokėdavo po 7 centus. Po pamokų norintys užsidirbti moksleiviai per pusdienį pelnydavo nuo 10 iki 15 litų. Beveik jokių pajamų neturintiems Šiaulių rajono gyventojams net ir tai - dideli pinigai. Suprantama, apie jokias elementarias darbo saugos priemones niekas net nekalbėdavo.
Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos seniūnė Edita Mileikienė sakė, jog iki šio įvykio apie Drąsučių kaime gyvenantį A. Palčevskį nieko nebuvo girdėjusi. Tačiau kaimo gyventojai šio vyriškio ypač nemėgsta, laiko jį vaikų išnaudotoju ir apskritai, nesąžiningu žmogum. Ir visi gailisi savo vaikų netekusių dviejų šeimų. Ir vargu ar dabartinį tėvų skausmą pajėgs nors kiek apmalšinti savivaldybės valdininkų skirta poros tūkstančių litų parama. Vaikinukai, dirbę pas Sanią, anot seniūnės, yra iš normalių šeimų. Jie nesišlaistė gatvėmis, o norėjo užsidirbti litą kitą.
Vis dėlto E. Mileikienė dėl nelaimės linkusi dalį atsakomybės skirti ir vaikinų tėvams - kodėl šie leido jiems eiti dirbti į potencialiai pavojingą objektą.
Tyrėjai greitų rezultatų nežada
Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjas Zenonas Griguola teigė, jog Darbo inspekcija savo ruožtu atlieka tyrimą. Pasak jo, statybos ir griovimo darbai yra ypač pavojingi, todėl nepilnamečiams dirbti tokiuose objektuose draudžia ir Darbo kodekso nuostatos. Todėl kad ir kas samdė paauglius šiam darbui, jau yra prasižengęs ir turėtų susilaukti atsakomybės. Iki šiol inspekcijai dar nepasitaikė tirti atvejų, kuriuose būtų nukentėję nepilnamečiai nelegalūs darbuotojai.
Specialiai Šiaulių rajono savivaldybės sudarytai komisijai vadovaujantis šios savivaldybės administracijos direktorius Antanas Šliautaris "Akistatai" sakė, jog išvadas komisija pateiks ne anksčiau kaip po dešimties dienų.
Kuršėnuose kadaise veikusio statybinių medžiagų kombinato liekanos baugina aplinkinius gyventojus. Dalį šio fabriko yra įsigiję norvegai, tačiau kita dalis - apleista, privatizuota ne vieno savininko, einanti iš rankų į rankas vadinamiesiems smulkiesiems verslininkams, dažnai byranti ir griūvanti. Čia ir randa terpę tokie žmonės kaip A. Palčevskis, sugebantys daryti verslą "iš visko".
Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys Eduardas Gasparaitis sako, jog greičiausiai buvo pražiūrėtas momentas, kai dar buvo galima užkirsti kelią panašiai nelaimei. Šis faktas jau yra rezultatas. Tarybos narys patikino, jog šią savaitę vyksiančiuose komitetų posėdžiuose šis pavyzdys bus keliamas ir nagrinėjamas. Teks išsiaiškinti, kiek dar rajone esama tokių "vaiduoklių", kurie yra potencialiai pavojingi ne tik į juos užsakantiems žmonėms, bet ir praeiviams. E. Gasparaitis įsitikinęs, jog vis dėl to didžiausia atsakomybė dėl įvykio turėtų tekti tam žmogui, kuris yra tikrasis šio pastato savininkas.
Tačiau atsakingieji asmenys nustatyti tikriausiai bus dar negreitai - po to, kai pradėtus tyrimus baigs ir išvadas pateiks Šiaulių rajono policija, Šiaulių rajono savivaldybės speciali komisija, Valstybinė darbo inspekcija.
Prieš metus - panašus įvykis
"Akistatoje" jau buvo aprašytas panašus atvejis, praėjusių metų kovo mėnesio pabaigoje nutikęs Tauragės rajone Dauglaukio kaime. Tuomet, taip pat siekdamas tokiu būdu užsidirbti pinigų, žuvo 14 metų Juozas K. Nelaimės dieną vaikinukas su savo draugu Gediminu ardė ir valė nebaigtų statyti ir apleistų didžiulių kultūros namų sienos plytas. Vaikams bedirbant, atskilęs nuo sienos plytų luitas krito žemėn. Gediminas spėjo atšokti, o jo bičiulis atsidūrė po plytgalių krūva. Dėl vaikinuko gyvybės dar mėgino kovoti Klaipėdos medikai, tačiau netrukus jis mirė.
Beje, šis pastatas Dauglaukio kaime tebestovi. Nors jau ir nebeilgam. Tauragės seniūnės Danguolės Jatautienės žiniomis, pastatą iš ankstesnio jo savininko Jono Šepučio įsigijo verslininkas iš Šilutės. Šiuo metu griuvėsiai yra sparčiai ardomi ir pavojingas sovietmečio palikimas išgabenamas. Seniūnė mano, jog praėjus porai mėnesių toje vietoje turėtų želti graži pievutė. D. Jatautienė patikino, jog vaikai ir paaugliai pastatą ardant tikrai nedalyvauja - tą atlieka pasamdytos firmos žmonės. Viskas daroma tvarkingai ir laikantis visų reikalavimų.
Liūdnas faktas, tačiau pasikartojantys pavyzdžiai parodo, jog daug svarstoma ir garsiai kalbama, kas galėjo būti, tik po to, kai nutinka nelaimė ir dažnai padaryta žala būna neatitaisoma. Tuo tarpu kas pasakys, kiek dar Lietuvoje yra tokių objektų, kurių griūtis priklauso nuo neatsargiai ištrauktos plytos, o gal net ir stipresnio vėjo gūsio? Ir kiek dar galės įvairūs "smulkūs verslininkai" nebaudžiami tokių pastatų ardymui samdyti pačią pigiausią ir lengviausiai suviliojamą darbo jėgą - vaikus? Belieka tikėtis, jog tai paskutinis kartas ir daugiau aukų mūriniai vaiduokliai nepasiglemš.
