Ramutė PEČELIŪNIENĖ
"2002 metų gegužę įsigaliojęs naujasis Teismų įstatymas tapo kokybiškai naujo etapo teismų istorijoje atskaitos pradžia", - teigė LR Aukščiausiojo Teismo bei Teismų tarybos pirmininkas Vytautas Greičius, apžvelgdamas respublikos teismų darbo praėjusiais metais rezultatus. Pirmininko teigimu, dabar teismų veikla atitinka Europos standartus. Per šį laikotarpį įsigaliojo net 6 svarbiausi kodeksai, buvo pateikta labai daug metodinių išaiškinimų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 67 teismai, dirba 672 teisėjai. Iš jų net 417 - apylinkių teismuose. Pernai teisėjų gretas papildė 17 asmenų, dėl įvairių priežasčių paliko 18 (7 - savo noru, 8 - pasibaigus kadencijai). Trys teisėjai buvo priversti palikti savo darbo vietas dėl teisėjo vardo pažeminimo. Beje, pastaraisiais metais žymiai sumažėjo teisėjams keliamų drausmės bylų. 2003 metais į Etikos ir drausmės komisiją kreiptasi dėl 17 atvejų, iškeltos 6 drausminės bylos. Visos - už teisėjo vardą žeminančius poelgius. Garbės teismas dviejose bylose teisėjams pareiškė pastabas, vienoje - papeikimą. Jau visiems žinoma, kad buvusiems Lazdijų rajono, Panevėžio miesto ir Biržų rajono teismų pirmininkams - A. Gudui, D. Japertui ir P. Linkevičienei - iškeltos baudžiamosios bylos, kurios šiuo metu nagrinėjamos teisme.
Šiuo metu šalies teismuose yra laisvas 81 teisėjo etatas. Daugiausia teisėjų trūksta apygardų teismuose. Šiuo atžvilgiu nepopuliarūs ir kai kurių apylinkių teismai - teisininkai nenoriai renkasi nuošalesnius mūsų šalies rajonų centrus. Nors pagal įstatymą teisėjai turi turėti padėjėjus, dauguma dirba be jų, nes trūksta lėšų. Aukščiausiojo Teismo pirmininko V. Greičiaus teigimu, vienas pagrindinių, visuomenės bene jautriausiai vertinamų teismų veiksmingumo rodiklių yra bylų nagrinėjimo terminai. Civilinių bylų nagrinėjimas dažniausiai užsitęsia dėl besiplečiančių ginčų apimčių, darbo krūvio, iki naujojo CPK įsigaliojimo buvusio nepakankamo bylų parengimo teismo posėdžiui. Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas vilkinamas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencijos stokos. Pernai ilgiau nei pusę metų buvo nagrinėjamos net 2 293 baudžiamosios bylos. Daugiausia tokių bylų Mažeikių, Pasvalio, Vilniaus rajonų, Panevėžio, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus 4-ajame bei 3-iajame apylinkių teismuose. Dar daugiau - net 3 373 civilinės bylos - taip pat buvo nagrinėjamos ilgiau nei šešis mėnesius. AT pirmininko teigimu, daugumos teismų vadovai yra gana reiklūs, tačiau atsiranda ir tokių, kuriuos reikia nuolat raginti. Kol kas V. Greičius pavardžių sakė neįvardinsiąs.
Pernai šalyje buvo užregistruota 85 130 nusikaltimų. Teismai išnagrinėjo 15 804 baudžiamąsias bylas. Toks atotrūkis tarp įvykdytų nusikaltimų bei nusižengimų ir atsakomybės už juos paskyrimo leidžia daryti išvadą, jog dar neužtikrintas vienas iš pagrindinių - bausmės neišvengiamumo - principų. V. Greičiaus teigimu, tas, kas pateko į konfliktą su įstatymais, turėtų pagal įstatymus atsakyti, tačiau šie skaičiai rodo, kad taip nėra. Statistikos duomenys leidžia tvirtinti, jog dalis nusikaltimų liko neatskleista, dalis ikiteisminių tyrimų nutraukta. Pernai daugiausia bylų buvo iškelta už plėšimus bei vagystes, kiek mažiau - už nusikaltimus asmens sveikatai ir gyvybei, chuliganizmą. Žymiai padaugėjo ir civilinių bei administracinių bylų. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas patikino, jog ir toliau didelis dėmesys skiriamas teismo priimtų sprendimų stabilumui ir pastovumui. Stebima tendencija, jog palyginti nedaug sprendimų yra skundžiama apeliacine bei kasacine tvarka. Aukštesnės instancijos panaikino apie 37 procentus apskųstų sprendimų. Nuosprendžių stabilumas apylinkių teismuose pasiekė 98,35 procento. Buvo pripažinta, jog nors pastaraisiais metais teismus pasiekiančių bylų mažėja, tačiau realus teisėjų darbo krūvis didėja. Tai lemia naujųjų kodeksų įsigaliojimas, daugybė papildomų procesinių veiksmų. Nemažėjant teisėjų skaičiui bendrasis jų darbo krūvis per šešerius metus išaugo 1,32 karto.
