Jau tapo įprasta, kad pasaulyje neramu: vienur vyksta karas, kitur žmones skriaudžia teroristai, dar kitur - pati gamta. Šiemet vien per stichines nelaimes pasaulyje žuvo per 20 000 žmonių. Smarkiai žemė drebėjo Alžyre (žuvo 2 200), Kinijoje (žuvo 300), jau sausio pradžioje potvyniai sukėlė chaosą Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, vasarį Indijoje nuo karščio mirė per 1 400 žmonių. Vasarą karštis alino Europą. Manoma, kad dėl karščio paūmėjus širdies ir kraujagyslių bei kitoms ligoms, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Italijoje žuvo per 20 000 žmonių. Šie metai tapo vieni iš trejų karščiausių nuo pat klimato stebėjimo pradžios 1861 metais.
Daugelį išgąsdino ne tik karas Irake, bet ir SŪRS epidemija. Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertai naująją ligą pripažino pavojingesne nei AIDS. Epidemijos žmonijai - ne naujiena, bet beveik visada jos užklumpa netikėtai. Istorijoje yra laikotarpis, kai maras per 30 metų išžudė apie 100 milijonų žmonių. Kol kas mirusiųjų nuo SŪRS - tik per tūkstantį, jis jau buvo lyg ir sutramdytas, bet štai metų pabaigoje vėl pranešta apie susirgusiuosius Taivane.
Patys žmonės irgi šiurpino vienas kitą. Vokietijoje teisiamas žmogėdra, suvalgęs savo pažįstamą, Kanadoje - kiaulių augintojas, nužudęs net 62 moteris. O kiek žuvo įvairiose avarijose, katastrofose, per nelaimingus atsitikimus? Apie kai kuriuos įvykius rašome šiame puslapyje, rašysime apie tai ir ateityje. Analitikai prognozuoja, kad 2004-aisiais pasaulis taps saugesnis ir turtingesnis, bet neatmeta ir teroro grėsmės. Panašios prognozės buvo ir šiems metams, tačiau kažin ar jos išsipildė. Retas gali pasakyti, kad gyvename saugiau, kai savižudžių rengiami bombų sprogdinimai tapo įprastu dalyku.
Galutinė pergalė nukeliama į ateitį?
Net geidžiamiausio pasaulyje karo belaisvio suėmimas gruodžio 13 dieną JAV ir jos sąjungininkų kariuomenės Irake nepriartino prie galutinės pergalės ir, atrodo, nesumažino prezidento Džordžo Bušo galvos skausmo. 66 metų Sadamas Huseinas buvo sulaikytas po 8 mėnesių gaudynių netoli savo gimtojo Tikrito miesto. Sulaikytasis su savimi turėjo apie 750 000 JAV dolerių grynaisiais ir atrodė linkęs bendradarbiauti. Tačiau JAV viltys, jog buvusio diktatoriaus sulaikymas pagaliau atims pergalės viltį jo šalininkams ir pastarieji nutrauks prieš okupacinę kariuomenę nuolat vykdomus teroro aktus, buvo bergždžios.
Prieš užpuolant Iraką niekas neabejojo, kad JAV pasieks nesunkią pergalę, ir net 78 procentai amerikiečių manė, jog tam užteks maždaug 200 milijardų dolerių. Kažkodėl visi buvo įsitikinę, kad operacija "Laisvė Irakui" truks ne ilgiau kaip 4-5 dienas ir pasibaigs panašiai kaip 1991 metais įvykdytas Kuveito išvadavimas, kai sąjungininkų tankai per 4 dienas Irako gynybos linijas perskrodė tarsi įkaitintas peilis sviestą. Tiesa, tuomet amerikiečiai turėjo tvirtą moralinį Jungtinių Tautų palaikymą. Į koaliciją susijungė 35 valstybės. 29 iš jų atsiuntė savo karių. Šį kartą JAV kvietimą išgirdo tik Didžioji Britanija, Australija, Lenkija, Baltijos valstybės, Italija ir Ispanija, o kelių didžiųjų Europos Sąjungos valstybių pasipriešinimas Irako išvadavimui nuverčiant Sadamą Huseiną privertė JAV veikti be Jungtinių Tautų mandato ir gerokai išklibino NATO valstybių draugiškus santykius. Nors reguliarioji Irako kariuomenė priešinosi nelabai aktyviai, tačiau net užėmus sostinę Bagdadą kalbėti apie visišką pergalę buvo anksti, nes teroro aktų daugėjo kas dieną. Aistras iki šiol kaitina gausios aukos iš abiejų konfliktuojančių pusių.
"Columbia" žūtis - katastrofa tarptautinės stoties kūrimo programai
Kai sausio 16 dieną, netrukus po dvidešimt aštuntojo daugkartinio JAV erdvėlaivio "Columbia" pakilimo nuo išorinio kuro bako atsipalaidavo ir į kairįjį sparną atsitrenkė bako izoliacijos gabalėlis, NASA valdymo centro skrydžio inžinieriai peržiūrėjo vaizdo įrašus ir nusprendė, kad sparnui tai didelės žalos nepadarė. Kosminis keltas į orbitoje kuriamą tarptautinę stotį nugabeno krovinį ir septynių žmonių įgulą. Katastrofa įvyko vasario 1 dieną, kai į žemę grįžtantis laivas suiro virš Teksaso, vos pasinėręs į žemės atmosferą. Visi juo skridę įgulos nariai žuvo. Nelaimės priežasčių tyrėjams tarp nuolaužų pavyko surasti juostinį registravimo prietaisą, kuris išsaugojo 721 karščio, slėgio ir kitus iš laivo gautus signalus. Juos išnagrinėję mokslininkai įsitikino, kad kairiajame sparne, netoli erdvėlaivio uodegos, temperatūra staigiai pakilo gerokai anksčiau nei buvo manyta anksčiau. Laivas į atmosferą niro mirtinai pažeistu sparnu.
Po šios katastrofos pavojuje atsidūrė viena iš pačių svarbiausių kosminių programų - gali ilgam įstrigti ar net žlugti daugiamilijardinės vertės 16 tautų kosminės programos stoties projektas. Pagal jį buvo numatyta, kad 2003 metais beveik 400 kilometrų virš žemės orbitoje skriejanti stotis išsiplės iki 108 metrų. Reikalingas medžiagas ketinta atgabenti penkiais erdvėlaivių skrydžiais, tačiau po "Columbia" žūties tris likę erdvėlaiviai nebeskraidys neribotą laiką. Vieninteliu tiltu su kosmine stotimi ir jos įgula liko Rusijos vienkartinio naudojimo nepilotuojamos raketos "Progress" ir kosminiai laivai "Sojuz", kurių kapsulės gali sugrąžinti astronautus į žemę, tačiau jų galingumo nepakanka norint tęsti stoties statybą ir pakelti į orbitą reikalingas konstrukcijas. Dar iki "Columbia" žūties daugiau nei 60 milijardų kainuosiančios stoties darbų užbaigimo data iš 2004 buvo nukelta į 2008 metus. Daug vilčių kosmoso tyrėjai deda į kuriamą naują erdvėlaivį "VentureStar", kuriuo nuskraidinti vieną kilogramą krovinio kainuotų apie 2 000 JAV dolerių arba dešimt kartų pigiau nei dabar, tačiau jo bandomieji skrydžiai vis atidedami, o "Columbia" katastrofa juos nukėlė praktiškai neribotam laikui.
Žmogiena skaniausia su Briuselio kopūstais
Centrinėje Vokietijoje, Kaselyje, gruodžio pirmosiomis dienomis prasidėjo teismo procesas, kuriame teisiamas žmogėdra. 42 metų Arminas Meivesas prisipažino prieš dvejus metus nužudęs vyrą ir jį suvalgęs. "Tai buvo lyg Komunijos priėmimas per religines apeigas", - šiurpino teisėjus kanibalas. Pasak jo, yra šimtai, tūkstančiai žmonių, kurie per skelbimus interneto pokalbių svetainėse tikisi įgyvendinti savo troškimą paragauti žmogienos. Frankio slapyvardžiu prisistatydavęs A. Meivesas internete rašydavo tokius skelbimus: "Jei tau 18-25 metai, tu - mano vaikinas" arba: "Ateik pas mane, suvalgysiu tavo skanią mėsą". Per metus į tokius skelbimus atsiliepė 430 vyriškių. Bendraminčius Arminas savo tinklalapyje gundė tokiais patiekalais kaip "džiūvėsiuose pavoliotos berniuko kepenys", "penis raudonajame vyne". Pagaliau atsirado žmogus, kuris pats sutiko būti suvalgytas.
Žmogėdra nufilmavo visą egzekuciją. Prieš skerdynes abu vyrai pusantros valandos guli lovoje, rūko cigaretes, glamonėjasi, myluojasi. Prieš tai B. J. Brandesas išgeria degtinės ir migdomųjų. Tačiau vaistai nesuveikia ir Brandesas paliepia: "Dabar padaryk tai, nupjauk jį pagaliau". Vaizdo kamera fiksuoja, kaip A. Meivesas bando nupjauti penį, bet nepavyksta. Tada atsineša mėsininko peilį iš virtuvės ir įvykdo ketinimus. "Jis siaubingai suriko ir ėmė šokinėti aplink stalą, tačiau po kiek laiko pasakė esąs nustebintas, kad nebeskauda, ir labai patenkintas, kad žaizda smarkiai kraujuoja, - pasakojo kanibalas.- Tai jam suteikė malonumo".
A. Meivesas padalijo penį į dvi dalis, apibarstęs pipirais, druska, susmulkintu česnaku, pakepino keptuvėje. Vyriškos genitalijos keptuvėje susitraukė ir abu vyrai nusprendė, kad tai kietas ir neskanus patiekalas.
B. J. Brandesas numiršta tik po kelių valandų nukraujavęs. A. Meivesas nupjauna jam galvą, o kūną lyg skerdieną sukapoja gabalais. Po dviejų parų kanibalas skanauja savo draugo mėsą. Kepsnį kepa alyvuogių aliejuje su druska, pipirais, česnaku ir muskatu. Valgo su bulvytėmis, Briuselio kopūstais ir žaliųjų pipirų padažu. Užsigeria Pietų Afrikos raudonuoju vynu. Pasak Armino, mėsa panaši į kiaulienos, tik šiek tiek aitresnė. Likusią mėsą vyras supakuoja į plastikinius maišelius ir sudeda į šaldiklį, o kaulus, odą ir vidurius užkasa sode. Atminimui pasilieka žalią savo aukos pėdą, paserviravęs ją ant padėklo.
Psichiatrams patvirtinus, kad A. Meivesas gali būti teisiamas, prokurorai, pateikę jam kaltinimą nužudymu, reikalauja skirti įkalinimo iki gyvos galvos bausmę. Jie pripažįsta, kad auka norėjo būti nužudyta, tačiau teigia, jog ji negalėjo racionaliai mąstyti. A. Meiveso gynėjai prašo kaltinamąjį bausti už "nužudymą aukos prašymu". Už tokį nusikaltimą bausmė siektų daugiausia penkerius metus kalėjimo. Kanibalizmas kaip nusikaltimas Vokietijos įstatymuose neapibrėžiamas.
