Važiuoju rytą troleibusu. Pats pikas, žmonių spūstis. Patogiai įsitaisiusi sėdi sena moteriškė ir ant kelių laiko plastmasinį kibirėlį su naminiais kiaušiniais. Greta jos stovi policininkas. Matyti, kad neblogos nuotaikos. Tarp jų užsimezga pokalbis.
- Močiut, ar į turgų važiuoji?
- Taip, keletą vištelių namie laikau, tai kiaušinius vežu parduoti.
- Žinai, močiut, aš juos iš tavęs nupirkčiau.
- Gerai, prašom.
- Bet aš turiu tik permatomą plastmasinį krepšelį, o kiaušiniai nelabai švarūs, kaip aš juos nešiu - negražu juk. Gal galėtumėte juos apvalyti?
Moteriškė ilgokai rausiasi rankinėje, paskui pasisuka į už kelių sėdynių sėdinčią kaimynę ir šūkteli:
- Verute, gal turi švarų skudurėlį? Man reikia policininkui kiaušinius apvalyti.
Visi keleiviai leipsta juokais. Policininkas, visas išraudęs, kitoje stotelėje kaip kulka šovė lauk.
