Žilvinas VIZGIRDA
Atėnų olimpiada - jau istorija. Sugrįžo namo sportininkai, jų treneriai, gydytojai ir tie, kurie minta iš sporto - vadinamieji sporto funkcionieriai. Vieni grįžo su medaliais, kiti važiavo tam, kad dalyvautų. Lietuvių, aukso, sidabro ar bronzos raidėmis įsirašiusių į olimpiadų istoriją, dar labai nedaug ir tas sąrašas ilgėja labai pamažu. Šiemet auksą iškovojo diskininkas Virgilijus Alekna, sidabrą - septinkovininkė Austra Skujytė, penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis ir krepšininkai, bronzą - baidarininkai Alvydas Duonėla bei Egidijus Balčiūnas. Tai daug ar mažai?
Istorija
Pirmą kartą Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo 1924 metais. Tuomet į Paryžiuje vykusią olimpiadą važiavo du dviratininkai ir futbolo rinktinė. Bet nei toje, nei vėlesnėse olimpiadose lietuviai medalių nelaimėjo. Pirmieji buvo iškovoti tada, kai buvome broliškų tautų šeimoje. 1952-aisiais didžiosios šalies krepšininkai, kurių gretose žaidė ir S. Butautas, K. Petkevičius bei J. Lagunavičius, iškovojo sidabro medalius. Pirmasis auksas į Lietuvą atvažiavo su boksininku D. Pozniaku iš Mechiko 1968 metais. Iš viso kaip Sovietų Sąjungos nariai trejose žiemos ir devyneriose vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo 87 Lietuvos sportininkai. Jie iškovojo 25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos medalių. Tais laikais naujas aukštumas sportas mūsų šalyje siekė nuolatinio Komunistų partijos rūpinimosi dėka. Sportininkai, grįžę iš varžybų, nuolat raportuodavo partijai ir vyriausybei, dėkodavo už sudarytas sąlygas sportuoti, už naujus stadionus, sporto sales ir aikštynus. Kai kas iš to gali juoktis, bet sportininkai iš tikrųjų buvo apgaubti nuolatiniu rūpesčiu ir dėmesiu. Vyresnieji prisimena, kaip laikė PDG ženklelio normatyvus, dalyvaudavo mokyklų, institutų, įmonių spartakiadose. PDG - tai pasiruošęs darbui ir gynybai. Tūkstančiai įvairaus amžiaus, įvairiausių profesijų žmonių sportuodavo ir išlaikę normas gaudavo šį ženklelį, o drauge stiprino sveikatą, ugdė ištvermę. Dabar viskas atvirkščiai. Vos ne pusė moksleivių stengiasi išsisukti nuo fizinio lavinimo pamokų, auga aptukę, akiniuoti, iškrypusiais stuburais. Treneriams nėra iš ko pasirinkti jaunų sportininkų, o pasirinkus nėra kur su jais sportuoti. Šalies sostinė Vilnius iš viso neturi lengvosios atletikos stadiono. Tokios sostinės Europoje daugiau nėra. Dviratininkai trekų ieško užsieniuose, plaukikai treniruojasi net už "didžiosios balos". Tad klausimas - daug ar mažai medalių? - iš viso neturi kilti. Tik dėkoti reikia tiems, kurie garsina Lietuvos vardą. Ir ne tik iškovojusiems medalius, bet ir tiems, kurie, anot lietuvių televizijos komentatorių, "kovoja dėl paskutinės vietos".
Komentatoriai
Tokių perliukų komentatorių kalbose buvo šimtai. Sportininko pralaimėjimą galima pateisinti, tam yra šimtai priežasčių, bet kodėl mes turėjom kentėti klausydamiesi Lietuvos televizijos komentatorių? Nuo pirmos minutės, nuo olimpiados atidarymo į eterį pasipylė nesąmonės. Nusikalbėta iki to, kad Heros pienas prilygintas šokoladui "Milky Way", o graikų teatras kilo iš Romos bakchanalijų. LTV nuolat kvietė žiūrėti tik šią televiziją ir įdėjusi kampe ženkliuką "Tiesiogiai" ramiausiai sau rodė senas naujienas. Nori nenori buvai priverstas spausti kito kanalo mygtuką. O ta moteris ar mergina, kuri komentavo varžybas iš treko - Gintarė Grikštaitė, - tikriausiai pirmą kartą į jį pateko. Teisėjai šauna ir duoda signalą, kad jau finišas, mergužėlė gieda, kad prasideda paskutinis ratas, o po to dar pakomentuoja savo žinias: "Aš prisimenu tą dviratininkę, nes ji važiavo Maskvoje per Valentino dieną... Vasario 16-ąją". Bet ir tai dar menkniekis. Ar girdėjot Laimos Janušonytės interviu su disko metiku V. Alekna po to, kai jis sužinojo, kad jo sidabras keičiamas į auksą? Negirdėjot ir nematėt? Esat laimingas, nes nematėt, kokia neprofesionali žurnalistė, mokanti užduoti tik vieną klausimą: "Ką jūs jautėte?" Ramus ir taktiškas Virgilijus tik šypsojosi šeštą kartą atsakydamas į tą patį klausimą. Gal komentatorė laukė, kad šis pasakytų, jog jautė orgazmą? Koks nors šmaikštuolis taip būtų ir pasakęs.
Skandalai
Laukėm, kad komentatoriai ką nors papasakotų ir apie skandalus. Apie namo išvažiavusią Dianą Žiliūtę pirmiausia perskaitėme laikraščiuose, o tik vėliau išgirdom Rasos Polikevičiūtės kaltinimą, kad "Diana mus išdavė. Atleiskite, tarsi apšiko". Tas skandalėlis būtų buvęs užmirštas, jei Atėnuose dviratininkės būtų laimėjusios bent kokį medalį, kurio buvo tikėtasi. Dabar kaltas treneris Valerijus Konovalovas, kad ne tas merginas pasirinko. O dar spauda parašė, kad jis su jomis ir miega. Po tokių rašinių Rasa sakė, kad važiuoti iš viso nenorėjo. Nors gal turėjo būti atvirkščiai - kaip tik reikėjo įrodyti, kad tos, kurias pasirinko, yra greitesnės. Vėliau treke mūsų viltį atėmė teisėjai, vos ne iš lovos ištraukę Simoną Krupeckaitę ir pasiuntę ją į ketvirtą startą, nors jau buvo paskelbę nugalėtoja. Niekada varžybose nėra buvę tokio atvejo. Šį kartą buvo, nes rusai parašė protestą. Mes per maži, kad protestuotume. Iš kitos pusės, ką čia protestuosi, jei rusai - didžiausi dviratininkų draugai. Pati Simona pas juos treniruojasi ir net sklando kalbos, kad kai ji ištekės už ruso, startuos jau ne už Lietuvą. Skandalų buvo ir kitose komandose. Štai užpykusi ant draugių vidury trasos metė irklą ir nebeirklavo Australijos aštuonvietės irkluotoja Saly Robins. Žurnalistams ji paaiškino taip pasielgusi dėl to, kad komandos draugė pagrasino išmesti ją iš valties. Australijos įgula finišavo tik šešta. Pasirodo, merginos susipyksta ne pirmą kartą. Gal tai ir natūralu - devynios moterys vienoje valtyje!
Dopingas
Aišku, didžiausi yra dopingo skandalai. Rusų rutulininkė Irina Koržanenko turėjo atiduoti aukso medalį ir grįžti į gimtinę. Medalį grąžino ir graikas sunkiaatletis L. Sampanis, dar keli sportininkai. Panašiai atsitiko ir vengrui Robertui Fazekašui, kuris vos nenuskriaudė V. Aleknos. Virgilijui buvo sugadinta šventė. Gerai bent tiek, kad V. Aleknai medalis buvo įteiktas iškilmingoje aplinkoje, visas stadionas atsistojo, kai į viršų kilo Lietuvos vėliava ir aidėjo himnas. O jei medalis iš vengro būtų buvęs atimtas po savaitės? Auksas V. Aleknai būtų buvęs įteiktas paslapčiom, kaip kokiam nusikaltėliui.
Šiemet dopingo ieškoma kaip niekada. Vargu ar kam pavyks prasprūsti pro kontrolę nešvariam. Bet pasigirsta balsų, kad kažin ar verta iš viso kovoti su pasaulinės farmakologijos stebuklais. Juk šiuolaikiniai sportininkai jau išsėmė genetines žmogaus galimybes ir čempionus dabar daro chemikai, medikai. Niekas neneigia, kad visi elitiniai atletai treniruojasi ir maitinasi pagal specialiai sudarytas programas. Ir ar pagaus, ar ne, priklauso nuo tave prižiūrinčių medikų kvalifikacijos.
Seksas
Apskritai olimpinė dvasia po truputį dingsta iš pačių prestižiškiausių varžybų. Jaunimas sunkiai patikės, bet dar prieš 20 metų olimpiniuose kaimeliuose vyrai ir moterys gyveno atskirai. Moterų pusė vyrams buvo griežtas tabu, rūstūs sargai neturėdavo teisės vyrų įleisti net į svečius. Moterys pas vyrus galėdavo užeiti, bet tik iki 23 valandos. Dabar ne tik gyvena tuose pačiuose bendrabučiuose, bet ir nemokamai išdalijami tūkstančiai prezervatyvų. Dar daugiau - kai kurie sportininkai gyvena atskirai prabangiuose viešbučiuose. JAV krepšininkų komandos gyvena tame pačiame prabangiausiame laive "Queen Mary 2" kaip ir prezidentai, rusų krepšininkes lietuvių draugas Šabtajus Kalmanovičius apgyvendino viešbutyje "Gran Resort". "Olimpiada - tai džiaugsmas, susitikimai, draugystė, meilė ir būtinai seksas, - žurnalistams kalbėjo ponas Šabtajus. - Biurokratai iš Olimpinio komiteto negali to suprasti ir verčia atletus gyventi lageriuose, kur maži kambarėliai ir bendri tualetai. Blogas maistas, grotos ir kontrolė. Aš nenoriu, kad mano merginos taip gyventų". Š. Kalmanovičiaus merginos gyveno tikrai puikiai, kambariuose su savo mylimaisiais, valgė ikrus ir lašišą. Pats Šabtajus savo apartamentuose džiaugėsi meile su krepšinio rinktinės kapitone Ana Archipova. Jau trys mėnesiai, kai Ana - "ponia "Kalmanovič".
Laivas
Iš dalies ponas Šabtajus gal ir teisus, nes nusiskundimų dėl maisto ir buities buvo nemažai. "Tai, ką siūlo maitinimo įstaigos, tiesiog yra nevalgoma, - Š. Kalmanovičiui antrino ir laikraštis "Ta Nea". - Esame priversti kramsnoti pusiau šaltus karštus sumuštinius ir mėsos kukulius". Š. Kalmanovičiaus pasiūlymas labai paprastas: visą Olimpinio komiteto vadovybę apgyvendinti olimpiniame kaimelyje, o sportininkus, kurie yra tikrieji žaidynių veikėjai, perkraustyti į viešbučius ir laivus, kuriuose gyveno biurokratai.
Per visą olimpiadą Pirėjo uoste stovėjo didžiausias pasaulyje kruizinis laivas "Queen Mary 2". Žaidynių metu tai buvo labiausiai saugomas olimpinis viešbutis, kuriame gyveno olimpines kovas stebėję valstybių vadovai ir kiti pareigūnai. Laive gyveno ir Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus bei Artūras Paulauskas su žmonomis. Pirmieji du kaip svečiai - už sportininkų pinigus, o Seimo pirmininkas - už savus. A. Paulauskas kartu su kitais čia gyvenančiais lietuviais verslininkais laisvalaikiu žaisdavo krepšinį, o prezidentas plaukiodavo baseine. Tačiau jis apgailestavo, kad baseinai maži ir nėra kur paplaukioti. Dauguma lietuvių gyveno po 600 eurų už parą kainuojančiuose numeriuose. Brangiausi numeriai laive kainuoja per 1 000 eurų. Sportininkams milijonieriams, kokie yra JAV krepšininkai, tai pagal kišenę.
Funkcionieriai
Jų irgi vis daugiau ir daugiau. Tokių mėgstančių maudytis sportininkų šlovės spinduliuose arba bent jau valgyti už sportininkus. Juk tie, kurie įtraukiami į olimpinę komandą, nemokamai keliauja į Atėmus, nemokamai maitinasi ir gyvena. Ypač tuo naudojasi afrikiečiai ir šalys, kurių sportininkai net nepretenduoja į medalius. Gabono, Kongo, kitų šalių delegacijose funkcionierių daugiau negu atletų. Airijos delegacijoje - 46 atletai ir 68 pareigūnai, Nigerijos - 85 atletai ir 100 pareigūnų. O iš viso žaidynėse buvo akredituota 10 914 sportininkų ir 7 668 delegacijų nariai.
