Lina KAZLAUSKIENĖ
Kėdainių rajone, Žostautuose, gyvenantis Skirmantas Činikas neseniai tapo tėvu, nors savo žmonos nėra matęs gal ketverius metus. Tiek laiko praėjo, kai jo žmona Ilona iš namų dingo ir jos niekur nerado net policija, norinti nubausti už padarytą nusikaltimą.. Žmona, kažkur besišlaistydama, tiesiog Kauno gatvėje pagimdė berniuką, o tuomet policija ir surado siūlo galą. Vaiką užregistravo Kėdainių vaikų teisių apsaugos tarnyba, o tėvu užrašė Skirmantą, kadangi su Ilona jiedu nebuvo išsiskyrę.
Kaip tapo našlaičiu
Skirmantas sako, kad jo amžiną atilsį močiutė, kurią vadino baba, sakydavo, jog koks kryželis uždėtas, tokį temk. Viskas prasidėjo po to, kai Skirmantas tapo našlaičiu. Iki tol jis augo darnioje šeimoje Raseinių rajone. Motina buvo ligoninės vyriausioji gydytoja, o tėvas - dantų technikas. Tėvas mėgo medžioti.
- Kiek atmintis mena, vieną dieną grįžęs iš medžioklės trenkė šautuvą į grindis, o šis netikėtai iššovė. Kulka pataikė į motiną. Pamatęs, kas atsitiko, iš išgąsčio tėvas nusišovė pats. Mane auginti paėmė baba, paskui tetos kiek paaugino, o po to - iš vienų vaikų namų į kitus...
Skirmantas su Ilona buvo pažįstamas nuo vaikystės. Kai baigė hidromelioracijos technikumą, gavo komandiruotę į Smolenską, kur nusivežė ir Iloną, kuri, pasak vyro, vis negalėjo niekur dirbti - iš visur būdavo išmetama, kol visai įklimpo į skolas. Smolenske gimė pirmasis sūnus. Iloną Skirmantas įdarbino vietos valgykloje.
Pasaulis virto aukštyn kojom, bet negriuvo
Kai iš Smolensko grįžo į Raseinių rajoną, vyras pamatė, kad pasaulis virsta aukštyn kojom.
- Aš išeidavau į darbą, o jinai namų nežiūrėjo. Prasidėjo gryni "bardakai". Reikėjo iš to miestelio bėgti norint, kad viskas pasikeistų. Naiviai tuo tikėjau persikeldamas į Kėdainių rajoną, Žostautus, - sako vyras.
Tačiau ir Žostautuose niekas nesikeitė. Moteris gėrė vis labiau. Į vyro ir sūnų priekaištus ji visai nereaguodavo. Pasak Skirmanto, jis buvęs gailestingas ir net savo vardu užrašęs dvi Ilonos dukras, kurias ji pagimdė ne nuo jo. Vieną pats priėmė, kai kieme moteris pradėjo gimdyti, nes augęs medikų šeimoje, viską mokėjo. Deja, paaugintas mergaites teko išvežti į vaikų namus, nes motina vaikais nesirūpino, o tėvui buvo per sunku vienam prižiūrėti šeimyną.
Kai žmona vieną dieną dingo, Skirmantas, likęs su dviem sūnumis, neprapuolė. Apie ją nieko negirdėjo ir nelabai domėjosi net tada, kai gavo raštą iš policijos, jog Ilona turi užsimokėti baudą, nes Kaune, Laisvės alėjoje, gėrė prie fontano alų iš butelio. Numetė tą raštą, nes nežinojo nieko, kur Ilona šlaistosi.
Berniukai lankė mokyklą. Iš ko visi vyrai gyveno? Iš darbo pas ūkininkus. Čia praėjo visos tėvo ir sūnų - dešimtoko ir devintoko - vasaros. Užsidirbę pinigų, abu sūnūs nusipirko net motociklus. O kaip užsidirbti, galvoja visi trys. Kieme pamatėme stūksančią didelę akmenų krūvą. Bet šie akmenys - ne šiaip sau. Juos šeimyna surenka iš laukų, po to suskaldo specialiu kūju ir parduoda įvairioms firmoms, kurios iš jų daro tvoras. Ir pats Skirmantas kaimynams tvorą iš tų akmenų yra sumūrijęs.
- Renkam viską, iš ko gamtoje galima gauti pinigo, - sako tėvas ir sūnus Ramutis . - Net ir vynuogines sraiges.
Berniukai patys tvarko namo vidų, neseniai ištapetavo sienas, nors rimtesniam remontui sako, kad nelieka laiko vis dirbant kitiems. Abu svajoja mokytis. Vyresnėlis norėtų būti jūrininku, o ir Ramutis galvoja, kur jam reikės amato išmokti.
Ilgesys nekamuoja
Mamos ilgesys nei tėvo, nei sūnų visai nekamuoja. Paklaustas, ar žino, jog turi jam "pripaišytą" sūnų, Skirmantas tik šypteli. Suprask kaip nori. Vyras neišgyvena ir nepuola aiškinti, kaip čia Ilona galėjo jį taip apgauti.
Ilgesys dėl mamos nekamuoja ir Skirmanto jaunėlio sūnaus Ramučio. Paklaustas, kada paskutinį kartą matė mamą, Ramutis sako, jog gal prieš kokius ketverius metus. Kad turi dar vieną brolį, Ramutis sako girdėjęs iš draugų. Kad mama dabar Panevėžy, sako irgi girdėjęs. Gyvenimas su mama buvęs toks, jog geriau neprisiminti. Dabar esą kur kas lengviau gyventi. Patys dirba. Ir ūkininkai, tokie Snarskiai, geri žmonės, labai padeda. Ir pavalgo vaikai pas ūkininkus, ir nuperka šie ko reikia, į mokyklą išleidžia.
Paklaustas, ar nenorėtų aplankyti Panevėžyje mamos, Ramutis tik šypteli - juokingas klausimas, apie tai jis net negalvoja. O štai mažasis, kur neseniai gimė, vis dėlto brolis, čia jau kita kalba.
Rūpi sesės
Kur kas labiau nei motina, kurios nematė ketverius metus, Ramučiui rūpi sesės, kurios, jo žodžiais, turėjo būti "Saulutės" globos namuose. Tačiau Ramutis sako, jog vieną dieną nupirkęs apelsinų ir nuvažiavęs į "Saulutę", sesių ten nerado, o paklausti, kur jos dabar, taip ir neišdrįsęs. Direktorės nebuvo, o kiti darbuotojai jam nieko neaiškinę.
Iš tiesų, kur yra mergaitės, Skirmantui ir jo sūnums tektų kreiptis į Vaikų teisių apsaugą, nes mergaitės yra globojamos ir tik Vaikų teisių apsauga gali suteikti tokią informaciją. Beje, čia mums sakė, jog Skirmantas mergaičių nelabai lankė, o štai broliams jos visada rūpėjo.
Tėtį Skirmantą teks šiek tiek nuvilti, mat vaikų teisių apsaugoje mums sakė, jog tėvystės nustatymo testas yra brangus ir kainuoja visai ne tiek, kiek vyras įsivaizduoja.
- Jeigu Skirmantas nebandys su Ilona oficialiai išsiskirti, ta moteris jam gali dar ne vieną vaiką padovanoti, - sakė redakcijai Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė Vilma Jucevičiūtė.
Už ne itin didelį nusikaltimą Ilona Panevėžyje, ko gero, ilgai nebus. O Skirmantas tik traukia cigaretę po cigaretės ir niekuo jo nenustebinsi.
