Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Geležinkelio pervažoje, esančioje netoli Čiužiakampio kaimo (Šalčininkų raj.), įvykusi avarija nusinešė keturių žmonių gyvybes. Po susidūrimo su traukiniu "Simferopolis - Ryga" žuvo automobilį "Mazda" vairavęs Čiužiakampio kaimo gyventojas Vitalijus Zinkevičius (23 m.), kartu važiavusios bendraamžė žmona Violeta, pastarosios motina Gelena Rympo (46 m.) bei šalčininkietė Stanislava Burinskaja (43 m.). Dabar sunku pasakyti, dėl kokių priežasčių V. Zinkevičius įvažiavo į pervažą tiesiai prieš atvažiuojantį traukinį (vėliau artimieji tikino, jog jis buvo labai atsargus, patyręs vairuotojas, niekada neviršydavo leistino greičio), tačiau realiausia versija ta, jog slidžiame kelyje, jis nespėjo sustabdyti automobilio, kurį po susidūrimo traukinys vilko maždaug 250 metrų. Nuo baisaus smūgio iš automobilio buvo išsviesti visi keleiviai, išskyrus Violetą. Atvykusiems ugniagesiams gelbėtojams teko pjaustyti automobilį, kad galėtų ištraukti žuvusiosios kūną. Šį įvykį tiria Vilniaus transporto policija.
Artimųjų skausmas
Penktadienio popietę Čiužiakampio kaimo tylą perskrodė širdį verianti rauda. Pamatę atvažiuojantį laidojimo tarnybos automobilį, iš didelio ir gražaus mūrinio Viktoro Rympo namo į lauką išėję verkė, raudojo ne tik žuvusiųjų artimieji, bet ir kaimynai, graudžių ašarų upeliai plovė ne tik moterų, bet ir vyrų skruostus. Skaudžiausia buvo žiūrėti į devyniasdešimtmetį Gelenos tėvą. Nors lauke snyguriavo, pūtė nestiprus, bet šaltas vėjas, vienplaukis senukas, šalin nustūmęs siūlomą apsiaustą, raudodamas bėgo aplink automobilį, stvarstėsi už galvos, veriančiu balsu kartojo mylimos dukters, savo anūkės ir pastarosios vyro vardus. Begalinio skausmo ir širdgėlos persunkti žodžiai "Bože, Bože..." sklido iš moterų lūpų... Akmeniniais veidais, tramdantys ašaras jauni vyrukai tuoj pat iškėlė tris karstus, kuriuose gulėjo šių namų šeimininkės, jos dukros ir žento kūnai, ir vieną šalia kito sustatė didžiajame kambaryje. Dar viena neapsakomu skausmu persunkta raudos banga pasklido atvožus karstų dangčius. "Violeta..." - tyliai sukuždėjo gyvieji, pamatę neatpažįstamai sužalotą jaunos moters veidą. Šaltyje sustingusių rožių, orchidėjų, gvazdikų, lelijų žiedais išpuošti vainikai, krepšeliai tuoj pat gulė prie karstų ir visiškai užpildė kambario erdvę, beveik nepaliekančią vietos gedintiesiems... Į paskutinį atsisveikinimą su tragiškai gyvenimą baigusiais žmonėmis plūdo giminės, kaimynai, bendradarbiai. Deja, kitame šio didžiulio namo gale, mūriniame priestate, kuriame buvo įsikūrusi jaunesniojo Violetos brolio Slavomiro šeima, čiauškėjo mažoji Agnieša - dvejų su puse metukų Vitalijaus ir Violetos dukra, net nenutuokdama, kad daugiau niekada nepamatys nei mamytės, nei tėvelio, dar negalėdama suvokti, kas tai yra mirtis. Per vieną akimirką mažoji Agnieša tapo visiška našlaite. Žuvusiojo Vitalijaus motina Irina Zinkevič sakė nerodysianti anūkėlei karstuose gulinčių jos tėvelių, kad mergaitės atmintyje liktų tik šviesus jų prisiminimas. Žinoma, paaugusi mažylė sužinos tiesą, tačiau atskleista dabar, mažai vaiko širdelei būtų buvusi pernelyg skaudi... Nors močiutė labai norėtų, kad anūkė apsigyventų pas ją, Agniešą jau nusprendė globoti Slavomiras su žmona Svetlana. Po tuo pačiu stogu gyvenusios dvi jaunos šeimos buvo labai artimai susijusios, mažoji Agnieša prie Svetlanos, kuri šiomis dienomis turėtų gimdyti pirmąjį kūdikį, buvo labai prisirišusi... Matyt, likimas taip lėmė, kad beveik iki nelaimės dukrą krūtimi dar maitinusi Violeta pagaliau nusprendė, jog jau gana, kad atprastų nuo motinos pieno, trečiądien sąmoningai nuo jos slėpėsi - mergaitę paliko pagloboti Svetlanai. Taigi, atrodo, pats likimas ėmė pratinti Agniešą pamiršti savo mamą...
Juodas skausmo šešėlis užgulė ir 48 metų Viktoro Rympo veidą. Netekęs žmonos, dukros ir žento, vyriškis vis dėlto išliko stiprus. Tiesa, galima nujausti, kas dėjosi Viktoro širdyje tomis juodžiausiomis jo gyvenimo minutėmis. Kartu su tėvu skausmu dalijosi likę du sūnūs - jau minėtas Slavomiras (20 m.) bei jauniausiasis, trylikametis Viktoras. Irina Zinkevič, netekusi sūnaus ir marčios, nesitikėdama atsakymo nuolat kartojo: "O Dieve, kodėl taip atsitiko?..." Gedėjo ir brolio netekęs jos 20 metų sūnus Anatolijus, praėjusį penktadienį turėjęs išeiti į karinę tarnybą... Tačiau dabar tarnybą jam teks šiek tiek atidėti.
Seneliai gedi savo globėjos
Ketvirtoji šios tragedijos auka, Stanislava Burinskaja, buvo pašarvota Šalčininkų miesto tarybos pastato salėje. Dviem eilėmis apie gėlėse paskendusį karstą išsirikiavo senutės ir senukai - Čiužiakampio senelių namų gyventojai. S. Burinskaja jau ketverius metus (nuo pat įkūrimo dienos) šiuose namuose dirbo medicinos seserimi-šeimininke. Senukas Jurgis su ašaromis akyse guodėsi, jog be Stanislavos neįsivaizduoja tolesnio gyvenimo. Jis sakė, jog medikė buvo nepaprastai rūpestinga, nuoširdi, jautri moteris. Ji rūpinosi, kad seneliai gautų vaistų, išklausydavo jų skundus, paguosdavo sunkiomis minutėmis. Senukas sakė matęsis su Stanislava likus maždaug dešimčiai minučių iki jos tragiškos žūties - tarpduryje medikės paklausęs, kur taip skubanti, tačiau pastaroji nespėjusi nieko paaiškinti... O iš tiesų ji skubėjo į Šalčininkus, kad seneliams užsakytų reikalingų vaistų. Deja, rūpestingoji medikė ir globėja išskubėjo į mirtį... Minėtos įstaigos direktorius Marianas Bogdiunas papasakojo, jog nelaimės dieną S. Burinskaja kartu su tuose pačiuose senelių namuose ūkio skyriaus vedėju dirbusiu Vitalijumi Zinkevičiumi susiruošė į Šalčininkus. Vienoje parduotuvėje Vitalijus turėjo išsiaiškinti dėl maisto produktų tiekimo. S. Burinskaja taip pat išvažiavo kartu - sakė girdėjusi apie galimą gripo epidemiją, todėl norinti iš anksto užsakyti medikamentų gripo profilaktikai. Direktorius išvykstantiesiems palinkėjo sėkmės, tačiau šis jo linkėjimas neišsipildė... Motinos neteko dvidešimtmetis sūnus bei dukra Ania. Be žmonos liko dar vienas vyras - elektros tinklų darbuotojas Josifas Burinskas.
Šventė virto ašaromis
Praėjusį penktadienį V. Rympo turėjo švęsti savo 48-ąjį gimtadienį. Net trys po vienu stogu gyvenusios šeimos ruošėsi šventei. Todėl kai Vitalijus pranešė vykstąs į Šalčininkus, pastarojo žmona bei motina nusprendė keliauti kartu - juk reikėjo nupirkti dovaną, pasirūpinti šventiniu stalu. Deja, tragedija šventę pavertė ašaromis.
Vitalijaus motina nelaimės dieną buvo išvykusi į Lenkiją - marti prekiavo Vilniaus Kalvarijų turgavietėje, o ji gabendavo prekes iš kaimyninės valstybės. Trečiadienio vakarą ją iš Vilniaus autobusų stoties namo turėjo parvežti Vitalijus. Moteris teigė nujautusi nelaimę, nes sapnavo pranašišką sapną. Kai pervažiavus Lenkijos - Lietuvos sieną Lazdijuose Irina paskambino į marčios namus, niekas nekėlė ragelio. Tada ji surinko sūnaus mobiliojo telefono numerį, tačiau netikėtai išgirdo Violetos brolio Slavomiro balsą. Šis pasakė tik tiek, jog Vitalijus neatvažiuos, ją paims kitas. Tuo metu Vitalijus jau buvo negyvas.
Violeta su Vitalijumi susituokė prieš ketverius metus, draugavę nuo mokyklos laikų. Ši nepaprastai darbšti ir rūpestinga jauna šeima labai skubėjo gyventi, kūrė gražius ateities planus. Vasarą visi kartu su Vitalijaus motina bei broliu ketino vykti poilsiauti į Krymą, kelionei taupė pinigus - 5 litų monetas. I. Zinkevič sakė, jog taupyklėje jau buvo apie 3 000 litų. Deja, ši svajonė taip ir liks neįgyvendinta... Sekmadienį visi keturi žuvusieji atgulė amžino poilsio Šalčininkų kapinėse.
Nelaimės geležinkelio pervažose
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje įvyko ir daugiau panašių nelaimių. Štai 1994 metų kovą Marijampolės rajone, geležinkelio pervažoje, R. Ramanausko vairuojam moskvičiui susidūrus su keleiviniu traukiniu, žuvo jo ketverių metukų sūnus Arnas bei kartu važiavusi šeima - Vidas Skilandis, jo žmona Teresė bei pastarosios dukra Sandra. 1999 metų sausio pradžioje, baigiantis Trijų Karalių dienai, Pravieniškių (Kaišiadorių raj.) geležinkelio pervažoje, nepaisydamas draudžiamo signalo, apvažiavęs šlagbaumą, tiesiai priešais atvažiuojantį keleivinį traukinį išvažiavo golfas. Po susidūrimo vietoje žuvo Aida Lagunavičiūtė (25 m.), Vadimas Saibelis (20 m.) bei Artūras Auželis (24 m.). Ketvirtasis keleivis, Virginijus Jaglinskas, patyrė sunkias traumas. 1998 metų lapkritį Kėdainiuose, taip pat mirksint raudonam šviesoforo signalui, į geležinkelio pervažą įvažiavo ir susidūrė su keleiviniu traukiniu "VW Golf" markės automobilis. Vietoje žuvo 2 vyriškiai, dar du keleiviai buvo sunkiai sužaloti.
