Irena ZUBRICKIENĖ
Vienas savo nedideliame ūkelyje Bebruliškės kaime (Kazlų Rūdos sav., Marijampolės apskr.) gyvenęs pensininkas Viktoras Ališauskas (78 m.) su aplinkiniais gyventojais beveik nebendraudavo. Tvarkingas ir dar gana sveikas bei energingas senukas labiau mėgo savo susikurtą ir išpuoselėtą pasaulėlį - neapleista sodyba, keli vienatvę praskaidrinantys šuniukai, pulkelis prižiūrimų vištų, ožkų. Perdėtas rūpestis pastarosiomis žmogeliui net pravardę buvo pelnęs - Ožkinis. Tikruoju vardu ir pavarde atsiskyrėlį mažai kas bevadindavo, todėl kai tolimesnes kaimo sodybas pasiekė kalbos, jog nužudytas Viktoras Ališauskas, žmonės spėliojo, ar tai tik nebūsiąs Ožkinis - esą tas, kur su dviračiu nuolat važinėja. Dviračiu jis pasiekdavo ir už kelių kilometrų esančią Kazlų Rūdą, kartais - net kelis kartus per dieną.
Dabar spėliojama, kad greičiausiai dviratis ir buvo kaimą sušiurpinusios tragedijos pradžia. Kalbama, jog prieš porą savaičių V. Ališauskas pasigedo savo dviejų dviračių. Konkrečių įrodymų lyg ir nebuvo, tačiau įtarimų šešėlis neaplenkė Bebruliškėse nuolat pasirodydavusio Edmundo Vilkelio (30 m.), bene septynis kartus už įvairias vagystes teisto ir kolonijos duonos ne kartą ragavusio išsiskyrusio vyro, kurio tėvai gyvena maždaug per puskilometrį nuo Ožkinio. Atsirado žmonių, mačiusių, kaip vieną dieną Edmundas ir jo jaunėlis brolis Povilas (23 m.) pasislėpę darbavosi prie naminio paukščio, kurio buvo ką tik pasigedusi viena kaimietė. To užteko, kad broliai būtų įtariami ir dviračių vagyste.
Kraupų vaizdą pirmasis išvydo apylinkės inspektorius Žydrūnas Kučiauskas, tądien lankęs kaimo žmones dėl minėtų dviračių vagystės. Pareigūnas aptiko ant grindų tysantį V. Ališausko lavoną su keliomis kirstinėmis žaizdomis galvoje. Kambaryje buvo ir grumtynių bei paieškų pėdsakų, o aplink savo negyvą šeimininką vaikštinėjo lesalo ieškantys naminiai paukščiai, per kelias dienas gerokai pridergę senuko namus. Tvarte rastos kelios nugaišusios vištos ir išbadėjusios ožkos išdavė, kad jomis nesirūpinta jau ne vieną dieną. Pirminė tragedijos versija - vienišius nužudytas dėl pinigų, nes bene prieš dešimt dienų kaimo seneliams buvo mokamos pensijos.
Taip sutapo, kad prieš dvi savaites savo sūnaus Povilo pasigedo ir jau minėti Vilkeliai - vaikinas, nesiruošęs jokiai tolimesnei išvykai, nepasiėmęs net savo telefono, išėjo pas netoliese gyvenantį draugą ir nebegrįžo. Susirūpinusiems namiškiams draugas vėliau pasakė, kad tądien Povilas susitiko su kaime pasirodžiusiu, bet į namus neužsukusiu savo broliu Edmundu. Pastarasis, prieš metus grįžęs iš įkalinimo įstaigos, iš pradžių buvo apsistojęs pas tėvus ir žadėjo darbuotis bei pagaliau pradėti dorą gyvenimą, tačiau netrukus savo pažadus pamiršo, pradėjo vedžiotis panašaus plauko draugus, todėl buvo kategoriškai paragintas arba iš esmės keisti gyvenimo būdą, arba išsikraustyti iš tvarkingų namų ir dorai šeimai nedaryti gėdos, neskaudinti. Motinos žiniomis, nuo to laiko Edmundas glausdavosi pas savo bičiulius Marijampolėje arba Kazlų Rūdoje, kartais kelioms dienoms atvykdavo pas tėvus. Atvirumo akimirkomis Edmundas motinai ir seseriai prasitardavo nebemokąs gyventi laisvėje - praradęs turėtą šeimą, apleidęs vienuolikametį sūnų.
- Niekas nesupras, ką išgyvena motinos širdis, kankindamasi nežinioje, - ašarodama nevengė pokalbio įtariamų brolių motina. - Nei kur eiti jų ieškoti, kai žmonės pirštais badys žmogžudžių motiną, nei kur užsidaryti, kai slegiančios mintys tiesiog marina. Norisi dar netikėti, kad nužudytas senukas - mano vaikų darbas, tačiau jeigu pasitvirtins, kad tai padarė jie, nesigailėsiu nė vieno. Baisiausia, jeigu vyresniojo brolio Edmundo pėdomis pasuko ir Povilas. Mintimis draskau save, ką ir kada padariau ne taip, kad keturi vaikai užaugo padorūs, o Edmundas tapo nusikaltėliu, kalėjimų gyventoju. Būdavo, lankom jį kolonijoje, siuntiniais lepinam, prašom atsitokėti, grįžusio niekada neatstumdavome. Lankydavo jį ir žmona, bet patys patarėm jaunai moteriai tvarkytis savo gyvenimą, jeigu Edmundas toks bevalis ir nepataisomas.
Sekmadienio vakarą abu broliai Vilkeliai po kelias dienas trukusios aktyvios jų paieškos buvo sulaikyti Kazlų Rūdos mieste, kai nesislapstydami ėjo gatve. Anot pareigūnų, netvarkingi, apšepę, dvokiantys alkoholiu, tačiau pakankamai ramūs. Jie uždaryti į Marijampolės areštinę. Pirminiais duomenimis, kraupus senuko nužudymas - brolių darbas. Pareigūnai dabar aiškinasi, kiek kurio kaltės buvo taip žiauriai nusikalstant.
