Beskaitydamas įvairių ekonomistų mintis pabandžiau surinkti jas į vieną krūvą ir apibendrinti. Turiu pasakyti, kad vertybinių popierių analitikų požiūris labai skiriasi. Dauguma jų daro išlygą, kad jei JAV nebus jokių didelių sukrėtimų, tokių kaip teroristų sprogdinimai, ekonomikai yra palankios sąlygos augti.
Kitais metais bus renkamas naujas JAV prezidentas, o tai, kaip rodo patirtis, yra palanku akcijų rinkoms. Tačiau ar pakaks jėgų nuosekliai gerinti ekonominius rodiklius, kurie buvo pasiekti šiemet?
Trumpai apžvelkime 2003 metus. Tai buvo pirmieji metai po trejų metų akcijų kritimo, kada pagrindiniai akcijų indeksai rodė pelną: “Dow Jones” industrinis indeksas pakilo 25 proc., “S&P 500” indeksas - 26 proc., technologinis “Nasdaq” indeksas - net 50 proc., kaip ir mažos kapitalizacijos kompanijų indeksas “Russell 2000”, pakilęs 50 proc. Tačiau mes vis dar 60 proc. žemiau nuo technologinių kompanijų akcijų aukščiausio taško (2000 m. kovo).
Kitais metais daugės kompanijų, kurios norės pardavinėti savo akcijas investuotojams. Vadinamasis pirminis viešas akcijų pasirašymas (“Initial Public Offering”, IPO) leidžia mažoms kompanijoms mainais į dalį savo akcijų iš suinteresuotų investuotojų gauti kapitalo tolesniam plėtimuisi. Viena tokių jau kurį laiką aptarinėjamų kompanijų bus “Google” - teikianti internetinės paieškos paslaugas (kurią dar iki viešo akcijų pardavimo nori nupirkti galingasis “Microsoft”).
Kiti metai - didelių kompanijų metai. Jau atsilaužę didžiulį “riestainio” gabalą iš mažesnių, ne tokių pelningų, bet nemažiau patrauklių kompanijų, kuriomis lengva spekuliuoti, investuotojai prakalbo apie būtinumą pirkti tik tų kompanijų akcijas, kurios jau dabar rodo padidėjusią apyvartą, didėjantį pelną ir turi didžiulį grynų pinigų rezervą plėtimuisi.
Patrauklios bus kompanijos, mokančios gerus dividendus. Gegužės mėnesį prezidentas paskelbė sumažinantis dividendų mokesčius, prilyginęs juos prie ilgalaikių kapitalo pelno mokesčių. Anksčiau dividendus už akcijas gaunantys investuotojai mokėjo iki 38,6 proc. mokesčių, šiuo metu jie temokės tik 15 proc. Netgi “Microsoft”, niekada nemokėjęs dividendų, dalį savo pelno jau dalija kaip dividendus, o “McDonald’s” juos pakėlė beveik 70 proc.
JAV doleris ir toliau silpnės. Šiuo metu doleris pasiekė 1,25 dolerio už 1 eurą lygį. Nepriklausomai, geros ar blogos žinios, - dolerį išparduoda. 2003 m. dolerio kursas, palyginti su euru, nukrito 19 proc. Terorizmo baimė, karas Irake, žemiausia per 40 metų federalinė palūkanų norma, einamosios sąskaitos, prekybos deficitas dolerį smukdo žemyn. Tikimasi, kad sausio viduryje dolerio kursas truputėlį pakils, tačiau metų viduryje doleris gali nukristi iki 1,35 dolerio už eurą. Atrodytų, silpnėjantis doleris turėtų paskatinti eksportą, sumažinti prekybos deficitą su Kinija, tačiau Kinijos juanis yra susietas su doleriu, todėl dolerio silpnėjimas prekyboje su Kinija gali turėti tik neigiamą įtaką. Gamyba turėtų pagerėti, nes jau šiemet padidėjo investicijų į gamyklų įrangos atnaujinimą, dolerio kursas šiek tiek skatins eksportą.
Silpnas JAV doleris didina žaliavų kainas pasaulinėse rinkose. Nerimą kelia didėjančios naftos ir dujų kainos - tą greitu laiku pajus automobilių savininkai ir tie, kurie žiemą mėgsta labiau pasišildyti. Kartu kyla energetikos akcijų vertė. Energetikos akcijos turėti išlikti labai patrauklios, be to, dauguma jų moka gana neblogus 2-4 proc. metinius dividendus.
Labai ekonomikai svarbu, kad JAV gyventojai nelaikytų pinigų “kojinėse”, o juos išleistų. Tačiau pirkėjų pagausės tik padaugėjus darbo vietų. Kol kas nepanašu, kad būtų sukurta daug naujų darbo vietų. Pirmame metų pusmetyje turėtų paaiškėti, ar gerėjantys ekonominiai rodikliai yra tik laikinas atvejis, kaip ir kuriamos laikinos darbo vietos, ar mūsų pragyvenimo lygis tikrai pagerės. Prognozuojama, kad kitais metais maisto produktai turėtų pabrangti apie 3 proc. Tai gali būti vienas pirmųjų infliacijos požymių. Tada federalinis bankas turės imtis ryžtingų veiksmų didinant palūkanų normas (tikėtina, kad to nebus bent iki vasaros), o tada reikės labai rimtai peržiūrėti investicinius prioritetus.
www.alietuvis.com
