Po skyrybų su vyru, pagaliau atgavusi taip ilgai lauktą laisvę, neskubėjau užmegzti romano. Gyvenau viena. Na, ne visai viena - kartu su manim bute gyveno katinas. Šiaip ar taip - vis gyvas padarėlis. Be to, sutikite, su juo daug mažiau problemų nei su vyru. Katinas, skirtingai nei vyras, visada prie tavęs. Katinas sutikdavo mane grįžusią iš darbo, miegodavo įsitaisęs prie mano kojų ir visada po butą sekiodavo iš paskos. Taip mudu draugiškai ir gyvenome, kol atsirado vyriškis.
Mano naujasis draugas nebuvo patenkintas mano prieraišumu katinui, juolab kad pastarasis taip pat visokiais būdais demonstruodavo savo nemeilę jam. Kai po kažkelinto pasimatymo pasiekėme lovą, prieš tai katiną palikę prieškambaryje už uždarų durų, jis pradėjo kniaukti, draskyti duris, vartyti visus lengvesnius daiktus ir krėsti dar dievai žino kokias šunybes. Išleistas ir "karcerio" įpykęs katinas mums trukdė. Jis lipo ant lovos, kandžiojo nuogas mano draugo kojas ir nepaliaujamai kniaukė.
Mano vis dar (deja!) potencialus meilužis iš pradžių niršo tyliai, paskui vis garsiau, nelyginant virdulys. Aš ėmiau nerimauti dėl savo pūkuotojo pavyduolio gyvybės. Išnešiau katiną iš miegamojo ir chalato dirželiu surišau jam galines letenas. Katinas siaubingai nustebęs žiūrėjo į mane, paskui, mėgindamas išsivaduoti, ėmė draskyti audinį. Tai jam pavyko tik po geros valandos.
Nuo to laiko, vos į svečius ateidavo mano draugas, vienintelis katino užsiėmimas būdavo išsilaisvinti surištas letenas. Visą tą laiką jis susikaupęs tylėdavo, o mudu galėjome mėgautis vienas kitu netrukdomi.
Deja, viskas baigėsi kaip banaliame anekdote. Aš susiradau kitą draugą. Ir štai kartą pirmasis draugas grįžo anksčiau laiko iš komandiruotės. Į butą jis neužėjo, mat turėjo skubių ir neatidėliotinų reikalų, tad tarpdury pasakęs keletą žodžių jau ruošėsi eiti, kai netikėtai į prieškambarį, tarsi sužeistas partizanas, įšliaužė mano pūkuotasis draugas surištomis letenomis, akivaizdžiai nepatenkintas taip jo nekenčiamais vyrais.
Man, ko gero, reikėjo mėginti pasiteisinti, nors... Kam? Viskas buvo baigta. Ir tada mane kažkodėl suėmė juokas. Įsivaizduokite: vienas, sulaikęs kvėpavimą, miegamajame, kitas, išpūtęs akis, prieškambaryje, ir - nenugalimasis katinas, taip ir likęs vieninteliu "mylimu" mano gyvenime!
