Nuo pirmosios 2008-ųjų dienos įsigaliojusios įstatymo pataisos vairuotojams turėtų sukelti šoką. Už kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos anksčiau buvo galima atsipirkti bauda ar blogiausiu atveju - prarasti teisę vairuoti, dabar teks pasėdėti areštinėje ir atsisveikinti su automobiliu.
Nuo šiol automobilis bus konfiskuojamas už vairavimą apsvaigus ar neblaiviam ir sukėlus pavojingą situaciją kelyje, neturint teisės vairuoti. Dar - už chuliganišką vairavimą išgėrus, neturint teisės vairuoti, taip pat - pakartotinai vairuojant neblaiviam ar apsvaigus nuo kitokių psichiką veikiančių medžiagų.
Šie trys punktai ir lems "kelių erelių" ir stikliuko mėgėjų transporto priemonių - automobilių, traktorių, kombainų, motociklų, motorolerių, dviračių - likimą. Kad tokių nubaustųjų turėtų būti daug, abejoti neverta. Per metus Lietuvoje sulaikoma apie 30 000 neblaivių vairuotojų, o kiek chuliganiškai besielgiančių vairuotojų siautėja Lietuvos keliuose, sunku ir suskaičiuoti.
"Chuliganiško vairavimo" sąvoka, įstatyme atsiradusi Seimo nario Alvydo Sadecko iniciatyva, jau dabar teisininkus suskaldė į dvi stovyklas. Vieni teigia, kad ji būtina, kiti tvirtina, jog taip sukuriama situacija, kai transporto priemonės likimą lems subjektyvus kelių policininko vertinimas - jis pats galės spręsti, kas yra tas chuliganiškas vairavimas.
2007 metais Lietuvoje buvo sulaikyti 2184 vairuotojai, iš kurių jau buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, 246 vairuotojai, padarę iškart kelis eismo taisyklių pažeidimus (chuliganiškas elgesys). Galima spėti, kad nemažai jų įkliuvo būdami neblaivūs, tad 2007 metais, jei būtų buvę vadovaujamasi tik naujosiomis taisyklėmis, turėjo būti konfiskuota ne mažiau kaip tūkstantis automobilių.
Kaip "Ekstrai" teigė Lietuvos eismo priežiūros tarnybos vadovas Saulius Skvernelis, laikantis įstatymo reikalavimo, automobilis turėtų būti konfiskuojamas neatsižvelgiant, kas jo savininkas ar kad automobilis įsigytas išsimokėtinai. "Kaip su tokiu vairuotoju toliau elgsis išperkamosios nuomos bendrovė ar automobilio savininkas, - jų tarpusavio reikalas, - sakė S.Skvernelis. - Žmogus, iš kurio bus konfiskuotas toks automobilis, greičiausiai bendrovei ir toliau privalės mokėti mokesčius".
Dar kebliau turėtų būti tais atvejais, kai konfiskuojamas ne vairuotojui priklausantis automobilis. Tuomet automobilio savininkas atlyginti patirtus nuostolius turėtų išsireikalauti per teismą. O jeigu vairuotojas nemokus, kas padengs nuostolius? O jeigu antrą kartą prie vairo neblaivus įklius kelis šimtus tūstančių litų kainuojančio sunkvežimio vairuotojas? Žodžiu, kol kas klausimų daugiau nei atsakymų.
Panašūs įstatymai Latvijoje galioja jau trečius metus. Latvijos kelių policijos vadovas Edmundas Zivtinis tiegia, kad areštas, laisvės atėmimas ir automobilio konfiskavimas už vairavimą neblaiviam iškart davė stulbinamų rezultatų. "Per 2006 metus girtų vairuotojų sumažėjo per pusę. 2007-aisiais - dar 20 procentų. Tad rezultatai akivaizdūs. Tokias drakoniškas bausmes visuomenė įvertino labai palankiai, - sakė E.Zivtinis. - Maža to, aktyviai svarstomos šių įstatymų pataisos, pagal kurias visos bausmės bus padvigubintos. Ir manau, kad tai bus teisinga. Latvijoje galutinį sprendimą dėl automobilio konfiskavimo priima teismas. Ten nepadeda jokie paaiškinimai - "automobilis ne mano" ar "aš jį pirkau išsimokėtinai ir dar neišsimokėjau". Manyčiau, kad šiuo atveju labai gerai veikia vadinamasis bausmės neišvengiamumo principas. Teismas vis tiek priima nutartį automobilį konfiskuoti, o žmogus ir toliau moka įmokas išperkamosios nuomos bendrovei".
Lietuvoje automobilių konfiskavimas nėra naujiena. Tiesa, iki šiol automobiliai būdavo konfiskuojami tik baudžiamosiose bylose, dažniausiai - kontrabandos. Dabar panaši tvarka greičiausiai įsigalios ir administracinių teisės pažeidimų bylose.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2006 metais aukcionuose parduoti 133 automobiliai už 144 000 litų, 2007-aisiais - 104 automobiliai už 155 585 litus. Vidutinė konfiskuoto automobilio kaina juokinga - apie pusantro tūkstančio litų. Beje, už pradinę aukciono kainą faktiškai nebuvo parduota nė vieno automobilio, o iš šiek tiek geresnių automobilių buvo parduotas tik vienas. Už 12 000 litų, nors valstybė už jį norėjo gauti 3 000 litų daugiau.
Tokią mažą parduodamų mašinų kainą sąlygoja tai, kad per sieną kontrabandos kroviniui vežti gerų automobilių nereikia. Pradėjus konfiskuoti girtų vairuotojų automobilius, padėtis turėtų keistis. Juk girti prie vairo įkliūva ne vien griuvenų savininkai. Tad teoriškai atsiras galimybė ne tik sukčiauti įvertinant automobilį, bet ir nusipirkti padorų automobilį už padorią kainą.
