Albertas ONIŪNAS
Neseniai Klaipėdos apygardos teismas išteisino Plungės kelių policininką Raimondą Aponkų, kuris tarnybos metu nušovė Rietavo gyventoją Vaidotą Poškų. Kauno medicinos universiteto klinikose po dviejų su puse mėnesio komos mirė šiaulietis penkiolikmetis Justinas Leparskas. Jį mirtinai sužalojo taip pat kelių policininkas. Abiejų vairuotojų kaltė tik ta, kad jie nestojo policininkų stabdomi. Tačiau ar dėl to, už ką skiriama administracinė bauda, galima taikyti mirties bausmę? Tai jau įsisenėjusi problema - policininkai visada lieka teisūs ir remiasi policijos įstatymu. Tačiau artimiausiu metu viskas turės keistis, nes Europos Sąjunga turi daug klausimų šia tema. Mat Europos šalyse į administracinės teisės pažeidėjus šaudyti ir juos žudyti neįprasta.
Šūvis į smilkinį
Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Plungės rajono Rietavo miestelyje kelių policijos viršila Saulius Skudžinskas ir policininkas Raimondas Aponkus tarnybiniu automobiliu "Mercedes-Benz" budėjo centrinėje gatvėje ir stabdė automobilius patikrinimui. Tuo metu pro šalį viršydama leistiną greitį važiavo "Audi 80". Ją vairavo Mindaugas Malakauskas, šalia sėdėjo Vaidas Poškus, ant galinės sėdynės - dvi merginos. S. Skudžinkas stabdė "audinę", tačiau ši nestojo ir padidinusi greitį nuvažiavo. Tada prasidėjo gaudynės - "audinė" spruko, kai kur pasiekdama net 200 kilometrų per valandą greitį, o policininkai vijosi. Netoli Šilalės bėgliams baigėsi benzinas ir jie buvo priversti sustoti. Policininkai pribėgo prie vairuotojo ir keleivio pusės durelių, pasiruošę ginklus. Jie sakė manę, kad gaudo automobilio vagis, nors per raciją jau buvo informuoti, kad "audinė" su tokiais numeriais nėra paieškoma. M. Malakauskas buvo priverstas išlipti ir surakintas antrankiais atsidūrė ant žemės. Tuo tarpu V. Poškus nepakluso R. Aponkaus reikalavimams, artinosi prie jo sakydamas: "Šauk". R. Aponkus iššovė į orą, po to per grumtynes pasiklupdė V. Poškų ant šalikelės, pats būdamas už nugaros ir pistoletą nukreipęs šiam į galvą. Tada ir nuaidėjo šūvis. Kulka pataikė V. Poškui į dešinįjį smilkinį. Jis buvo nuvežtas į ligoninę, kur ir mirė. Ir V. Poškus, ir M. Malakauskas per įvykį buvo vidutiniškai girti.
Policininkas - nekaltas
Dėl šio įvykio Šilalės rajono apylinkės prokuratūroje buvo iškelta baudžiamoji byla, policininkas R. Aponkus apkaltintas nužudymu dėl neatsargumo. Pareigūnas aiškino, kad parklupdytas V. Poškus alkūne smogė ir pataikė į ranką, laikančią pistoletą. Tada pirštas ant gaiduko nevalingai sukrutėjo ir pasigirdo šūvis. Prokurorai nustatė, kad policininkas, jau įveikęs ir kone ant žemės paguldęs V. Poškų (tuo momentu jokios grėsmės pareigūnui jau nebuvo), neturėjo laikyti piršto ant pistoleto gaiduko arba nelaikyti ginklo nukreipto į galvą, t. y. privalėjo imtis atsargumo priemonių, kad nebūtų atsitiktinai iššauta. Tačiau to nepadarė.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendė kitaip. Policininkai tinkamai vykdė savo profesines pareigas ir, susiklosčius sudėtingoms aplinkybėms, veikė protingai. Nešaudė į sprunkantį automobilį, kas galėjo sukelti sunkias pasekmes. Jie turėjo pagrindą manyti, kad gaudo nusikaltėlius, todėl elgėsi atitinkamai. Be to, iššauta buvo ne dėl R. Aponkaus kaltės, o dėl V. Poškaus judesio. Todėl R. Aponkus buvo išteisintas. Šį nuosprendį žuvusiojo tėvas Vaclovas Poškus apskundė Apeliaciniam Teismui. Žmogus yra įsitikinęs, kad sūnus žuvo dėl to, jog policininkas paprasčiausiai nesuvaldė savo įniršio ir iššovė tyčia.
Tėvas nesutinka su teismu
Vaclovas Poškus įsitikinęs, kad policininkai, stabdydami "audinę" ir būdami nuo jos už 2-3 metrų, per priekinius šoninius langus, kurie nebuvo užtamsinti, privalėjo matyti ir pažinti, kas važiuoja. Mat V. Poškus su S. Skudžinsku yra kartu mokęsi ir šiaip bendravę. Todėl pareigūnai žinojo, kad vejasi ne vagis, o pažįstamus Rietavo gyventojus. Jie turėjo galimybę nustoti persekioti, surašyti visus automobilio duomenis - markę, spalvą, numerį - ir surašyti protokolą. Tačiau veikiausiai pareigūnai jautėsi įžeisti, kad kažkas drįso nestoti, bėgti, ir įniršę ėjo prie sustojusio automobilio. Nebuvo įspėjamojo šūvio, nes liudytojų parodymai prieštaringi, o įvykio vietoje rasta tik vieno šovinio tūtelė ir vienas šovinys. Teigiama, kad V. Poškus čiupo R. Aponkui už pistoleto ir tokiu būdu pertraukė spyną, tada tas šovinys ir iškrito. Tačiau per tardymo eksperimentą paaiškėjo, kad tai yra neįmanomas dalykas. Greičiausiai pats policininkas susijaudinęs pamiršo, kad pistoletą jau užtaisė, ir tai padarė antrą kartą, todėl šovinys ir iškrito. Tiesiog fiziškai nerealus ir V. Poškaus smūgis ranka į ginklą, klūpant ant kelių ir esant galvai prilenktai kone iki asfalto. Be to, S. Skudžinskas po įvykio "Akistatai" sakė, kad pareikalavus M. Malakausko išlipti iš automobilio, šis priešinosi ir atsistojo boksininko poza. Tuo tarpu teisme S. Skudžinskas kalbėjo jau kitaip - M. Malakauskas atsiduso, nuleido rankas ir išlipo iš automobilio. Jei taip, neaišku, kodėl M. Malakauskas nubaustas už pasipriešinimą policijai 250 litų bauda. V. Poškus yra įsitikinęs, kad merginoms liudytojoms tam tikrą spaudimą darė ir Plungės kriminalinės policijos komisaras inspektorius V. Bražinskas, vežęs jas naktį po įvykio į namus Endriejave.
Šovė į padangas...
Šių metų gegužės mėnesį Šiaulių rajono policininkai Raimondas Karvelis ir Tomas Burčikas su policijos "Audi 80" budėjo Lieporių gyvenvietėje, kelyje, vedančiame iš Šiaulių į Kelmę. Pareigūnų link važiavo automobilis "Mitsubishi Space", kurį be tėvo leidimo vairavo - penkiolikmetis Justas Leparskas. Mašinos salone sėdėjo du vairuotojo draugai - 15 ir 13 metų. J. Leparskas iš tolo pastebėjo policijos postą ir pasuko į šalį, vieškeliu nuvažiavo miško link. Į šį automobilį atkreipė dėmesį ir policininkai, kurie nusprendė, kad vairuotojas po kurio laiko sugrįš, nes iš ten, kur jis nuvažiavo, kito išvažiavimo nėra. Dabar teigiama, kad vieškelis buvo užblokuotas netoliese buvusiu traktoriumi ir policijos automobiliu. Po kurio laiku "Mitsubishi" iš tiesų pasirodė, privažiavęs prie policininkų pristabdė, bet vėliau padidino greitį. Jei tikėsime pareigūnais, net buvo bandyta vieną jų partrenkti. Tada T. Burčikas išsitraukė pistoletą ir dukart iššovė - atseit į padangas. Tačiau viena kulka kliuvo į mašinos galinį žibintą, kita - vairuotojui J.. Leparskui į galvą. Mašina dar kiek pavažiavo ir sustojo, kitam paaugliui patraukus rankinį stabdį. J. Leparskas išbuvo komos būsenos du su puse mėnesio, jam buvo padarytos 7 operacijos, tačiau paauglys mirė taip ir neatgavęs sąmonės. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla dėl tarnybinių įgaliojimų viršijimo, tačiau iki šiol kaltinimai niekam nėra pateikti.
Apie tėvus renkama kompromituojanti medžiaga
Žuvusiojo Justo tėvai Redas ir Julija Leparskai yra įsitikinę, kad policininkui šaudyti nebuvo jokio reikalo, tai jis padarė jausdamasis esąs nebaudžiamas. Policininkas šaudydamas nekreipė jokio dėmesio, kad aplink yra gyvenvietė, pilna žmonių, kad bet kuris galėjo būti sužeistas. Jokių barikadų kelyje nebuvo - traktorius stovėjo paliktas, ir tiek. Jei jau kelias būtų buvęs užtvertas, tai kaip Justas būtų galėjęs prasiveržti neapdaužydamas savo ir kitų automobilių? Mašinai pristabdžius ir užbuksavus smėlyje policininkai pribėgo prie priekinių durelių ir vieną kitą sekundę buvo visai šalia, tik už rankenos sugriebti nespėjo. Kaip galėjo nematyti, kad automobilio ekipažas - vaikai. Juk langai tamsinti tik tiek, kiek leistina. Pasak liudytojų, policininkas šaudė į nuvažiuojantį automobilį iš 10-15 metrų atstumo. Teigia, kad į padangas. Bet akivaizdu, kad taikėsi į vairuotoją - labai jau mažas atstumas.
Leparskai labai pasipiktinę Šiaulių rajono komisariato vadovų elgesiu. Vienas komisaras įspėjo, kad teisybės geriau būtų neieškoti. Tuo pat metu pareigūnai renka visą įmanomą informaciją apie Leparskus, matyt, tikimasi, kad gavus kompromituojančios medžiagos, tėvai išsigąs ir nebeieškos teisybės dėl sūnaus mirties. Tardymas taip pat vyksta keistai. Prokuroras jau yra sakęs, kad policininkas T. Burčikas turįs užnugarį ir nieko jam neįrodysi. Tuo tarpu automobilis, kuriuo važiavo paaugliai, iki šiol negrąžintas savininkui, nes neatlikta autotechninė ekspertizė - nėra pinigų. Tėvams buvo pasiūlyta kone už savo pinigus tą automobilį nuvairuoti į Vilnių ir atlikti ekspertizę. Nuvykę iškart po šaudymo įvykio vieton, tėvai prie automobilio nebuvo prileisti, jiems buvo pasakyta, kad visi sveiki, vaikus galima pasiimti nuovadoje. Kiek vėliau paaiškėjo, kad Justas yra komos būsenos ir operuojamas. Komisaras sako - manyta, kad automobiliu važiuoja narkotikų prekeiviai. O šaudyti teisė yra suteikta. Deja, pareigūnai akivaizdžiai nenori prisiminti, kad šaudyti teisė suteikta tik į žinomai nusikaltimą padariusį asmenį, kitais atvejais turi būti šaudoma ne į žmones, o į padangas. O Justui Leparskui mirties bausmė įvykdyta už tai, kad nesiklausęs paėmė tėvo automobilį, o vėliau išsigando policininkų ir nestojo stabdomas...
Mirties bausmė - keleiviams
1998 metų liepą, naktį, Kaune miesto kelių policijos ekipažas pastebėjo dideliu greičiu lekiantį "Ford Escort", kurio vairuotojas važiavo vingiais. Stabdomas fordas tik padidino greitį ir nurūko. Į šio automobilio gaudynes įsitraukė visi tuo metu Vilijampolėje ir Šilainiuose buvę pareigūnų ekipažai. Prie Antrosios ligoninės fordas kelių policininkų automobilių buvo užblokuotas, tačiau vieną jų taranavo, kitas policininkas perskrido per kapotą ir fordas, intensyviai apšaudomas, vėl paspruko. Per šį apšaudymą subyrėjo automobilio stiklai, buvo peršautas radiatorius ir mirtinai sužaloti du keleiviai. Vairuotojas R. Marcinkevičius kulkų išvengė ir toliau skriejo gatvėmis, kol iš kiauro radiatoriaus išbėgo aušinimo skystis, variklis "užkalė" ir teko sustoti. Sulaikomas keikėsi, spardėsi, tačiau buvo nuramintas. Abu automobilio keleiviai tuo metu buvo jau mirę. Įvykio vieton suvažiavusius žiniasklaidos atstovus policininkai bandė įtikinti, kad abu žuvusieji yra nusikaltėliai, gaujų nariai. Buvo leidžiama netgi nufilmuoti tatuiruotę ant vieno jų kojos kaip įrodymą, kad priklausė nusikaltėlių pasauliui. Taip pat buvo teigiama, kad automobilyje buvo ir ketvirtas keleivis, kuris esą šaudė į policininkus. Prokuratūra atliko tyrimą, tačiau joks ketvirtas keleivis nebuvo nustatytas, nebuvo rasta nei ginklo, nei tūtelių. Versija, kad iš fordo kažkas į pareigūnus šaudė, nepasitvirtino. Vis dėlto, policininkų veiksmai buvo pripažinti teisėtais, o R. Marcinkevičius nuteistas ilgiems metams laisvės atėmimo. Šiuo atveju automobilyje sėdėję vyrai buvo nužudyti tik dėl to, kad buvo keleiviai, nors vairuotojo veiksmams daryti įtakos jie ir negalėjo, nebent griebti už gerklės ir reikalauti sustoti.
Komisaras - už šūvius keliuose
Keletą klausimų apie įvykį Rietave ir apskritai apie kelių policininkų šūvius uždavėme Plungės kriminalinės policijos komisarui inspektoriui Vidmantui Bražinskui, kuris laikosi nuomonės, kad pareigūnai, naudodami ginklą prieš eismo taisyklių pažeidėjus, yra teisūs.
- Ar tiesa, kad jūs, komisare, bandėte įtakoti dviejų merginų parodymus policininko R. Aponkaus byloje, sakėte joms, kad V. Poškaus nebeprikelsi, o R. Aponkus turi šeimą, jam dar reikia gyventi...
- Kai atsitiko tas įvykis, buvau medžioklėje. Iškart nuvažiavau tenai. Bandžiau aiškintis, kas nutiko. Vėliau, apie 2 valandą nakties, iš Šilalės prokuratūros buvo išleistos tos dvi merginos, važiavusios M. Malakausko automobilyje. Jos nežinojo, kaip naktį pasiekti namus, o gyvena Endriejave. Man reikėjo grįžti į Plungę, tad pasisiūliau pavežti iki Rietavo, o vėliau pagailėjau palikti ir nuvežiau iki pat namų. Jos manęs klausinėjo, kas dabar bus, ką reikia kalbėti ir panašiai. Sakiau - pasakokite prokurorui viską, kaip buvo, ir tiek. Nė nebandžiau jų įkalbinėti, kad duotų kokius nors policininkui naudingus parodymus.
- Kodėl policininkai sako, kad gaudė automobilio vagis, juk turėjo pažinti, kas sėdi automobilyje?
- Aš nežinau, ar jie pažino, bet tai dar nieko nereiškia. Daug ką savo rajone pažįstam, daug su kuo kartu augę ar mokęsi, bet esam pareigūnai. Vakar buvai bendramokslis, o šiandien galbūt jau tapai automobilių vagimi ir mes tave gaudom. Juk nekalti nebėga. Mes, komisariato vadovai, vis priekaištaujam kelių policininkams, kad ne ten stovi, ne taip stovi, ne tuos gaudo, nusikaltėlių negaudo. Štai ir sureagavo vyrai, norėjo atlikti savo pareigą. Ir atliko.
- Ar nušauti parklupdytą ant kelių žmogų šūviu į smilkinį yra pareigos atlikimas? Be to, ekipažo pareigūnai pažeidė bent kelis tarnybinių instrukcijų punktus...
- Priešinosi ir nenustojo priešintis. Malakauskas nesipriešino, tad liko gyvas ir sveikas. O instrukcijas rašo tie, kurie sėdi kabinetuose ir niekada nėra patruliavę gatvėse ar dirbę operatyvinio darbo. Gyvenimas netelpa į instrukcijų rėmus.
- Ar nebuvo galima išvengti to žmogaus mirties, nesivyti, galų gale jei jau puolė pareigūną, tai šauti į koją ir taip nukenksminti?
- Jei mano sūnus būtų nušautas, aš irgi manyčiau, kad to buvo galima išvengti, ieškočiau įvairių išeičių ir jas rasčiau, todėl puikiai suprantu V. Poškaus tėvą ir jo jausmus. Tai nėra paprastas klausimas. Sakote, nesivyti, užsirašyti to automobilio duomenis ir panašiai. Taip, galima, bet paskui nieko neįrodysi. Visi tikins nevairavę to automobilio, ir tiek. Taip jau yra buvę.
- Ir šiuo, ir kitais atvejais daugiausia abejonių kyla dėl to, kur šaudo ir kur pataiko. Suvestinėse mirga pranešimai, kad policininkai šaudė į sprunkant į automobilį 10-15 ir daugiau kartų, o pataikė tik vieną arba išvis nepataikė, arba nušovė keleivį ar vairuotoją. Tad jei nemokate šaudyti, gal pirma išmokite, o paskui į rankas ginklą imkite?
- Jei turėtume šovinių kaip Amerikoje ir galimybę kasdien šaudykloje treniruotis, toks klausimas būtų teisingas. O dabar yra kaip yra.
- Stojant į ES nebebus galima eismo taisyklių pažeidėjų bausti mirtimi...
- Tada mūsų keliuose bus dar didesnė netvarka. Kaip mongolai perėjo iš feodalizmo į socializmą, taip ir mes į Europą su socialistine sąmone ir įpročiais.
