Kelionė

Dirbo vyras traktorininku miško kirtėjų brigadoje. Žiema, sniegas, spaudžia šaltukas. Teko jam kartą traktoriumi traukti kirtėjų vagonėlį. Prikabino jis vagonėlį prie traktoriaus, bet staiga prieina miškakirčių brigadininkas ir sako - girdi, vyrai keliaus vagonėlyje - paloš kortomis, degtinėlės po burnelę išlenks. Traktorininkas supranta, kad vyrai jau kiek kauštelėję, tad apsidrausdamas nuo nelaimės užrakina juos vagonėlyje, kad kuris neiškristų ir nesusižalotų, sėda į traktorių ir pradeda važiuoti. Trukteli vieną kartą - vagonėlis nė iš vietos (prišalęs prie žemės), trukteli antrą - vis vien nejuda. Trečią kartą trukteli dar stipriau ir... pagaliau pajuda. Kelias netolimas, gal kokie penki kilometrai iš vienos kirtavietės į kitą. Važiuodamas vis žvilgteli atgal, bet viskas normalu, mažame vagonėlyje matyti įraudęs brigadininko veidas. Ką gi, linksminasi vyrai. Atvažiuoja į naują vietą, sustoja, atkabinęs vagonėlį atrakina duris ir tada keikdamasi jį užpuola visa brigada - įraudę ir suprakaitavę medkirčiai. Pasirodo, bandant patraukti vagonėlį iš vietos, jo viršus atitrūko, o dugnas liko prišalęs prie žemės ir visi vyrai iki kitos kirtavietės vagonėlio viduje turėjo bėgti.