Remigijus RAINYS
Kauno rajono policija tiria neįprastas Valeravos kaime gyvenusio Stanislovo Vytauto Stanevičiaus (72 m.) mirties aplinkybes. Negyvas vyriškis neseniai buvo rastas dar 2003 metais mirusios sugyventinės namuose šalia elektrinės viryklės - apdegusiu veidu, rankomis ir rūbais. Nors po pirminės įvykio vietos apžiūros linkstama prie nelaimingo atsitikimo versijos, tačiau neatmetama ir galimybė, jog nelaimėlis tapo nusikaltimo auka. Daug kas turėtų paaiškėti gavus teismo medicinos ekpertizės išvadas, kurių tikimasi sulaukti maždaug per mėnesį.
Valeravoje labiau žinomas Vyto vardu S.V. Stanevičius pasirodė 2000 metais. Neseniai iš įkalinimo vietos sugrįžęs kaunietis kartą aplankė šiame kaime gyvenančius savo bičiulius Česlovą ir Lidą Šabūnus. Ta proga pastarųjų namuose buvo surengtas vakarėlis, į kurį šeimininkai pakvietė ir savo artimiausią kaimynę Evgeniją Golubovaitę. Tuo metu 66 metus sulaukusiai pensininkei šnekus atvykėlis krito į akį ir ji priėmė Vytą gyventi į savo namus. Evgenijos neišgąsdino net S. V. Stanevičiaus teistumas, nors vyriškis vieniems gyrėsi, jog 9 metus kalėjo už žmogžudystę, kitiems porino, jog trejus metelius nelaisvės teismas jam atseikėjo už sunkų jam neįtikusios moters sužalojimą peiliu. Kol kas to patikrinti negalima, nes teisėsaugininkai vis dar neturi oficialaus pagrindo žvilgtelėti į šio vyriškio dosje.
Įsimylėjusi sodybos šeimininkė sugyventinį priregistravo savo valdose, nors S.V. Stanevičius savo galantiškumą Evgenijai demonstruodavo tik jos pensijos gavimo dieną. Tada Vytas jam į parankę įsikibusią moterį pėsčiomis lydėdavo iki pat banko skyriaus ir namo porelė sugrįždavo jau apsirūpinusi svaigalais. Tačiau, anot su Evgenija draugavusios Onos Rybakovos, pagiriotas Vytas būdavo labai piktas ir iš sugyventinės reikalaudavo pinigų degtinei. Jei Genė pinigų neduodavo, tai dėl skaisčiai raudonų skruostų kaime Pomidoru pravardžiuojamas vyriškis ją negalestingai sumušdavo.
E. Golubovaitė dėl patirto smurto niekam nesiskųsdavo. Tylėjo ji ir tuomet, kai po eilinio Vyto išpuolio 2003 metų žiemos pradžioje ji atsidūrė ligoninėje su sulaužytais šonkauliais ir sumušta galva. Greitosios pagalbos medikai Evgeniją atrado po lova, kur ji slėpėsi nuo siautėjančio įnamio, tačiau rašyti pareiškimą teisėsaugininkams moteris kategoriškai atsisakė. Ligoninėje ją aplankiusiai Onai E. Golubovaitė sakė, kad Vyto neskųs, nes su juo nori gyventi ir toliau.
O tuo metu jos sugyventinis už 400 litų pardavė vienintelę moters karvutę. Pomidoras suspėjo pragerti tik 200 litų, nes Evgenija ligoninėje mirė, tad kitus 200 litų už karvę pirkėja atidavė velionės laidotuvėms apmokėti.
Likęs vienas S. V. Stanevičius nesiruošė keltis iš jam nepriklausančios sodybos. Be savo atgautos žemės, Evgenija buvo paveldėjusi dar keliolika hektarų ir iš mirusio brolio, tačiau Vytas nesusikasdavo net kieme esančio daržo. Vieną pavasarį Ona Rybakova Pomidorui buvo pasodinusi bulvių, tačiau rudenį šis net nesugebėjo jų nusikasti. Vyriškis pėsčiomis nukulniuodavo keliolika kilometrų į Kaune esantį banką pasiimti pensijos ir tokiu pat būdu sugriždavo į Valeravą, kur jam puikiai žinomame "taške" prisipirkdavo pilstuko. Vieną butelaitį Vytas atsikimšdavo dar nepasiekęs namų, todėl tiltelį per Gynią skiriančią Evgenijos sodybą nuo pagrindinio kaimo, įveikdavo kone keturpėsčias. Nuolat girtavęs vyriškis svaigalams išleisdavo ne tik savo pensiją, bet ir viską, ką uždirbdavo talkininkaudamas kaimynams. Buvęs elektrikas sugebėjo taip "sureguliuoti" sodybos elektros skaitiklį, jog už suvartotą energiją mokėti beveik nereikėjo. Todėl namuose šviesa buvo gesinama retai ir kambarius Vytas nuolat šildydavosi elektrine virykle.
S. V. Stanevičius buvo "dosnus" ir kaimynams. Kai Č. Šabūnui už skolas atjungė elektrą, iki jo sodybos nutiesė elektros laidus ir tiekė srovę nemokamai. Šiltomis dienomis Pomidoras prie šulinio atsitempdavo elektros kabelį, pasistatydavo skalbimo mašiną ir skalbdavo ne tik savo, bet ir kaimynų skalbinius. Šie už paslaugas atsidėkodavo svaigalais, tad blaivus jis būdavo retai.
Todėl ir manoma, kad S. V. Stanevičius būdamas girtas galėjo neatsargiai priliesti prie kurio nors apnuoginto elektros laido ir nutrenktas užkristi ant įjungtos elektrinės viryklės. Negyvėlį atrado neseniai Vytą pradėjusi lankyti dukterėčia, kuri tą dieną atvyko ketindama dėdę vežtis paviešėti į Kauną. Nors namo viduje degė šviesa, tačiau durys buvo užkabintos iš vidaus ir į atvykėlės beldimą niekas neatsiliepė. Kaimynai patarė duris atplėšti laužtuvu ir vidun patekusi dukterėčia aptiko nebegyvą apdegusį dėdę.
Na o Klaipėdos policijos pareigūnai tebetiria Aguonų gatvėje rasto lango orlaidėje įstrigusio negyvėlio mirties priežastis. Į landyne paverstą butą pirmame neišvaizdaus dviaukščio aukšte per orlaidę patekti bandęs vienas gyvenęs 40 metų amžiaus buto šeimininkas taip elgėsi jau ne pimą kartą. Asocialus vyriškis buvo pametęs buto raktus, todėl durims užsitrenkus, vidun ropšdavosi per orlaidę. Šiame bute dažnai rinkdavosi girtuokliai, tačiau buto šeimininkas jiems neleisdavo pernelyg įsisiautėti ir triukšmauti. Vyriškis palaikė gerus santykius su kaimynais ir gerbė jų ramybę, nors visi antrame aukšte esančio buto gyventojai šiuo metu išvykę dirbti į užsienį.
Ar per pastarąjį bandymą patekti į butą per mažą langelį nelaimėlis patyrė širdies smūgį, ar uždūso įstrigęs siauroje orlaidėje, nustatys teismo medicinos ekspertas. Atvykusieji ugniagesiai nebegyvo vyro kūną ištraukė perkirpę jo kaklą spaudusias vielas. Išoriškai apžiūrėjus negyvėlį smurto žymių nerasta.
