Kai akis pripranta prie aplinkos, daug ko nebepastebi, o jei ir pastebi, nebekreipi dėmesio. Atrodo, kaip yra, taip ir privalo būti. Užtai naujai atvykusių keliautojų pastebėjimai gali būti įdomūs. Po beveik metų buvimo Lietuvoje vėl lankausi Merilande. Pabandysiu šiuose trumpuose pastebėjimuose apsižvalgyti ir palyginti kai ką su tuo, prie ko akis priprato Lietuvoje.
Pirmas įspūdis ir santykinių dydžių problematika
Pirmas įspūdis - Vilniaus oro uostas kur kas patogesnis už Vašingtono Dulles oro uostą. Beje, yra daug blogesnių oro uostų už Dulles. Tai pirmiausia Frankfurto, po to gal Čikagos O’Hare, Niujorko Kennedy oro uostai. Be abejo, galime išvardyti jų daugiau. Palyginti su jais, Dulles - beveik patogumo viršūnė. Iš lėktuvo visus nuveža į vieną didžiulį tarsi šimtas daržinių pastatą, o iš ten jau patenki į mašinų stovėjimo aikštelę. Netenka kelis kilometrus grūstis pro žmonių minias tempiant sunkų bagažą, pakanka kokio vieno kilometrėlio. Kad išlaikyčiau reportažui pritinkantį mandagumo laipsnį, nekalbėsiu apie iki begalybės nusidriekusias eiles ir tikrinimus.
Bet negi bet kokį iš šių oro uostų galima palyginti su Vilniaus?! Prašom, jei norit, konkrečiai - Vilniuje į oro uostą važiavau 14 minučių, Merilande - daugiau nei valandą, Vilniuje ėjau iki bagažo pridavimo gal penkiasdešimt metrų, Dulles oro uoste - net po to, kai mane pavežėjo, teko eiti....
Nutrauksiu palyginimus, nes šiuo atveju iš tiesų lyginu ne JAV su Lietuva, o du itin skirtingo dydžio oro uostus. Idant nepaskęstume besikartojančiose banalybėse, reikia iš karto nuspręsti, ką daryti su nelyginamais dydžiais. Viena jau aišku iš pirmo pavyzdžio - didesnis nebūtinai reiškia geresnis. Kai kuriais atvejais, dydžio įtaka, be abejonės, teigiama. Tarkim, jei tenka kariauti, tada kuo didesnė valstybė, tuo geriau. Bet jei nekariaujame, o bandome palyginti sociologų vadinamą gyvenimo “kvalitetą”, arba, paprasčiau tarus, gyvenimo “patogumą”, lyginti darosi kur kas sunkiau.
Oro uostų atvejis aiškus. Kuo didesnis oro uostas, tuo labiau jis keliautoją vargins. Bet paimkim sudėtingesnį pavyzdį. Ką tik JAV spauda skelbė (buvo žinių ir Lietuvos spaudoje), kad kažkas JAV loterijoje laimėjo 315 milijonų dolerių, arba apie 1 milijardą litų. Nėra ko kalbėti apie Lietuvą; tokios sumos nesutelktume ir Vokietijoje. Taigi dydžio pranašumas laimėtojui akivaizdus. Tačiau kaip tai paveikia visuomenės gyvenimo “kvalitetą”? Negalima pamiršti, jog pralaimėjusių, vadinasi, tų, kurie tuos pinigus suklojo, yra visiškai tuo pačiu santykiu daugiau. Taigi atrodytų, kad šiuo atveju “dydis” tarsi neturi reikšmės. Esą didėjant loterijos apimčiai didėja ir laimėjimas, tačiau pralaimėjusių skaičius didėja tuo pačiu santykiu. Visuomenės mastu įtaka gyvenimo “kvalitetui” tarsi pastovi.
Vis dėlto manau, kad taip nėra. Idant galėtume palyginti, kaip šitai atrodytų Lietuvos sąlygomis, su viena loterija neapsieisim, reikės jų viso tūkstančio. Taigi surenkime tūkstantį loterijų (suprantama, per keletą metų), jas sėkmingai surengę turėsime 1000 laimėjimų po vieną milijoną litų. Prarastų pinigų suma abiem atvejais bus tokia pat, bet tvirtinu, jog tūkstantis laimėjimų po milijoną suteiks daugiau pasitenkinimo visuomenėje negu tas vienas, kuris laimėjo milijardą.
Sutinku, pateiktas pavyzdys dirbtinas. Jis naudingas nebent tuo, kad galima operuoti skaičiais. Tačiau jis neblogai iliustruoja vieną kertinę dydžio problematiką. Būtent visuomenės mastu egzistuoja daugybė reiškinių, kurie turi tą ypatybę, kad suma yra mažesnė už jos sudedamąsias dalis. Tai turi neigiamos įtakos visiems didesniems junginiams.
JAV šiuo atveju gelbsti tai, kad ji yra tuo pačiu metu ir labai didelė, ir ganėtinai maža. Pirmoje vietoje - 50 valstijų, kurios visos turi kur kas didesnį savarankiškumą negu Lietuva turėjo Sovietų Sąjungos sudėtyje. Tačiau tai tik pats pirmasis jos perskirstymo lygis. JAV - tai dešimtys (o gal ir šimtai) tūkstančių savivaldybių, kurios turi kur kas didesnę savivaldą negu savivaldybės šiandieninėje Lietuvoje. Tuo JAV suskirstymas toli gražu nesibaigia. Ji skirstosi dar pagal rases, etnines grupes, religijas, gyvenimo pobūdį ir taip toliau.
Tačiau jaučiu, kad pradedu skęsti sudėtingumuose. Tai todėl, kad gyvenau JAV ilgą laiką. Net ir naujai atvykus nelengva žvelgti į reiškinius apeinant sudėtingumus. Bandysiu pasitaisyti ir būti paviršutiniškas, kaip lankytojui pridera.
