Aš tą katytę radau gatvėje. Parsinešiau ir užauginau. Ji nedalyvavo kačių ir šunų rietenose. Laukinis gyvenimas iš jos buvo atimtas, o plėšrūno instinktas blėso dėl to, jog ji neturėjo galimybės jį įgyvendinti. Pakrikštijau lietuviškai - Petruška. Sulaukusi pilnametystės pareikalavo vedybų - "morčiaus". Jos meilės karštį apraminau veterinarinėmis tabletėmis. Tačiau Petruška nepanoro gyventi vienatvėje. Ji gaudė ant palangės muses, užklydusius tarakonus, bet jų nežudė ir neragavo. Ji norėjo žaisti. Ir štai kartą per vėdinimosi angą į vonią įkrito mažas peliukas. Matyt, taip pat ieškojęs draugystės. Petruška jo nepuolė - pradėjo žaisti. Aš nežinojau, ką ji galvoja, todėl tą gyvūną norėjau išmesti į balkoną ir paleisti. O, kaip supyko Petruška! Pasigriebė, išsinešė į balkoną ir paslėpė. Po to atėjo prie savo "Kitekat" - atseit pavalgyti. Tačiau mačiau, kaip keletą gabaliukų nusinešė į balkoną. Peliukas buvo išbadėjęs. Praskleidęs užuolaidą stebėjau, kaip Petruška deda tuos sauso maisto žirnelius šalia peliuko. Tas, nieko nelaukęs, priekinėmis kojytėmis apglėbė ir ėmė graužti. Aš negalėjau atsistebėti. Petruška stebėjo, kaip jis skaniai ėda. To nebuvau matęs jokiame filme. Pamaniau, jog pasaulis keičiasi. Nejaugi plėšrūnai keičia savo įgimtus instinktus? Kodėl? Balkonas buvo neįstiklintas ir peliukas, matyt, išėjo savais keliais. Petruška labai nuliūdo. Tą vietą, kur jį buvo paslėpusi, nuolat apžiūrinėdavo ir laukė, gal sugrįš. Matyt, ji galvojo, kad čia jos vaikas. Mes pasitarėme su žmona ir į jos guolį - dėžutę nuo batų - įdėjome guminį kamuoliuką. Ji jo neišmetė. Tuomet jį pakeitėme kiaušiniu. Tai buvo vasarą. Katės temperatūra - apie 40 laipsnių. Aš išeidavau uogauti, grybauti, žmona dirbo, todėl Petruška daug laiko miegodavo savo guolyje. Ir štai vieną kartą grįžę išgirdome kažką cypsint. Petruška pati buvo apstulbusi. Žiūrėjo į mus ir į iškišusį galvutę iš kiaušinio viščiuką. Čia tai jau dalykas! Išėmėme iš kiaušinio, padėjome į Petruškos minkštą guolį, šalia pabėrėme varškės trupinių. Pradėjo lesti. Dar patrupinome virto kiaušinio. O Petruška visą laiką tupėjo šalia savo vaikelio, su juo ir miegojo. Viščiukui buvo šilta šalia tokios mamos. Rytais jau sparnelius išskleisdavo ir vis cypsėdavo. O Petruška patenkinta laukia, kada jis užaugs ir galės abu žaisti.
A. Čiupas, Kaunas
