1. Bilietas į mirtį kainavo 120 tūkst. dolerių
Zbignevas SKRIPKA
Jūra visuomet reikalavo iš žmonijos aukų. Lyg ir už teisę ja plaukioti. Net ir plaukiojant šiuolaikiniais laivais, kurie yra nepalyginamai saugesni, turi modernias gelbėjimosi ir ryšio technologijas, aukų išvengti nepavyksta. Apmaudu tai, kad mirčių jūroje priežastimis dažniausiai tampa ne technikos gedimai, o žmonių neatsakingumas.
Keletą pastarųjų dešimtmečių pastebima tendencija, jog daugiausia žmonių aukų pareikalauja jūrinių ir okeaninių keltų katastrofos, tačiau, nors ir retai, nuskęsta ir milžiniški kruizinaii laivai.
Kapitonas kaltinamas aplaidumu
Kaip tik balandžio pradžioje prie turistų pamėgtos Santorino salos nuskendo Graikijos kruizinis laivas "Sea Diamond". Visa laimė, kad beveik 1600 laivu plaukusių žmonių buvo sėkmingai evakuoti. Didžiulis laivas į dugną nusinešė tik dviejų žmonių gyvybes. Nuskendo 45 metų prancūzas ir 16 metų jo dukra. Abu buvo geri plaukikai, tačiau liko vandens užspaustose kajutėse. O štai prancūzaitės mama, kuri beveik nemokėjo plaukti, išsigelbėjo. Ji išėjo iš kajutės nedelsdama, kai tik sužinojo apie pavojų.
1986 metais pastatytas, o 1997 metais suremontuotas "Sea Diamond" iš Pirėjo uosto buvo išplaukęs į 5 dienų kruizą po Egėjo jūros salas. 143 metrų ilgio laive buvo 1155 keleiviai. Laivas atsitrenkė į rifą netoli Santorino. Tai atsitiko vakare. Įgula iš karto pranešė apie pavojų, nes į laivo triumus pradėjo sunktis vanduo. Netrukus į nelaimės rajoną atskubėjo gelbėjimo tarnybų sraigtasparniai ir kariniai lėktuvai, pakrančių apsaugos laivai. Per kelias valandas keleiviai, tarp kurių daugiausia buvo amerikiečių, ispanų, vokiečių bei prancūzų turistų, buvo evakuoti ir pervežti į Pirėjo uostą. Ten pat susirinko ir 390 narių įgula. Ankstų rytą laivas nuskendo.
Kaip ir lėktuvuose, taip ir laivuose yra "juodosios dėžės", kuriose fiksuojami prietaisų rodmenys, laivo vairininkų pokalbiai. "Sea Diamond" įrašų blokas buvo atrastas povandeniniu robotu ir iškeltas į paviršių. Ištyrus įrašus galbūt pavyks atskleisti su Graikijos vėliava plaukiojusio laivo katastrofos priežastis. Kapitonas ir 5 šturmanai yra kaltinami aplaidumu, taip pat tarptautinių saugios laivybos taisyklių nesilaikymu bei jūros teršimu. Dėl jūros užteršimo nerimą išreiškė ir Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už gamtosaugą, Stavrosas Dimas. Šiuo metu laivas guli 280 metrų gylyje. Baiminamasi, kad kuras neištekėtų iš jo cisternų ir neužterštų Santorino pakrančių.
Laikrodžiai iš "Titaniko"
Nuo tada, kai žmonės pradėjo plaukioti jūromis, nuskendo milijonai laivų, tačiau didžiausio atgarsio ir legendų susilaukė "Titaniko" žūtis. Pats ištaigingiausias pasaulio laivas nugrimzdo į dugną 1912 metų balandžio 15 dieną, tačiau dar ir šiandien apie jį kuriami filmai, rašomos knygos, o tik ką laikrodžių gamybos kompanija "Romain Jerome" pademonstravo laikrodžius, pagamintus iš "Titaniko" likučių. Šo šveicarų kompanija tikisi, kad riboto skaičiaus laikrodžiai sudomins ir kolekcininkus, ir pasipuikuoti mėgstančius prabangos prekių pirkėjus. Šiaurės Atlanto vietovė, kur susidūręs su ledkalniu nuskendo "Titanikas", jau daugiau kaip dešimtmetį yra saugoma, tačiau daug relikvijų buvo išgrobstytos per ankstyvąsias povandenines ekspedicijas. "Romain Jerome" nusipirko 1991 metais ištrauktą "Titaniko" korpuso nuolaužą, sveriančią apie 1,5 kg. Laivą pastačiusi kompanija patvirtino, kad metalas yra autentiškas. Gaminant laikrodžius, bus panaudotas šis metalas, iš "Titaniko" nuolaužų iškeltos anglys, taip pat ir auksas, platina bei plienas. Laikrodžiai kainuos nuo 7800 iki 173 100 dolerių. Kompanija pagamins iš viso 2012 laikrodžių, kad jų skaičius sutaptų su šimtosiomis "Titaniko" tragedijos metinėmis 2012 metais. Bendrovės "Romain Jerome" direktorius Yvanas Arpa teigia, kad naujų ir senų medžiagų derinimas suteiks laikrodžiams atsinaujinimo jausmą ir neprimins tų 1500 keleivių, kurie prigėrė per tragišką kelionės baigtį.
Šiomis dienomis pirmą kartą internete pasirodė ir visų keleivių sąrašai. Iki šiol su jais susipažinti buvo galima tik Nacionaliniame archyve Londone.
Užsitęsęs posūkis į kairę
Kadangi apie "Titaniką" prirašyta šimtai straipsnių ir knygų, tad daug vietos šiai katastrofai neskirsime, tik priminsime kelis pagrindinius faktus.
Tą šaltą žvarbią naktį 7 aukštų plaukiojantis viešbutis "Titanikas", turintis 762 kajutes ir 7 km ilgio koridorius, skrodė Atlantą 22 mazgų (40,7 km) per valandą greičiu. Tuo metu tai buvo pats didžiausias, prabangiausias ir moderniausias pasaulio laivas. Jo ilgis buvo 269 metrai, plotis 28,2 metro, grimzlė - 10,54 metro. Laivas turėjo 11 denių, kuriuos jungė 9 elektriniai liftai.
"Titanikas" buvo skirtas milijonieriams, todėl išsiskyrė prabanga. Jame buvo turkiškų pirčių, baseinas, skvošo ir gimnastikos salės, žiemos sodai, židiniai. Kelionė superliukso kajutėje į vieną pusę tuo metu kainavo 4350 dolerių. Jeigu paverstume į dabartinį dolerį, tai išeitų, kad už perplaukimą per Atlantą milijonieriai mokėjo apie 120 tūkst.dolerių. Keleivius aptarnavo 900 žmonių, iš kurių 500 buvo stiuardai, virėjai, kambarinės ir kitas aptarnaujantis personalas.
Šalia prabangių pirmos klasės apartamentų, buvo įrengtos ir kuklios antrosios klasės kajutės, ir visai skurdžios - trečiosios klasės. Čia, pačiame laivo dugne bilietus buvo nusipirkę daugiausia į Ameriką iš Europos šalių plūdę emigrantai. Tarp jų buvo ir lietuvis kunigas Juozas Montvila.
Buvo manoma, kad laivas sunkiai paskandinamas, nes jis turėjo dvigubą dugną ir vandeniui nepralaidžiomis pertvaromis buvo suskirstytas į atskiras sekcijas. Tačiau atsitiko kiek kitaip.
"Titaniko" keleiviai jau miegojo, kai 23 val. 40 minučių vienas iš jūreivių, stebinčių laivo kursą, pastebėjo ledkalnį. Jis tuoj pat apie tai pranešė ant kapitono tiltelio buvusiam pirmajam padėjėjui Viljamui Merdokui. Šis davė komandą sukti į kairę, o mašinistams sukomandavo: "Visu greičiu atgal!" Tačiau laivo greitis buvo per didelis ir 60 tūkst. tonų plieno trenkėsi į ledą. Pats susidūrimas praėjo labai tyliai. Pirmosios klasės aukšte tik vos sudrebėjo stiklai, tačiau kapitonas Edvardas Džonas Smitas, per 30 metų plaukiojęs jūromis, tai pajuto ir skubiai puolė ant tiltelio. Po 5 minučių jis davė komandą sustabdyti mašinas. Laive įsivyravusi kraupi tyla pažadino keleivius. Dalis jų išėjo į denį pasižiūrėti, kas atsitiko, bet stiuardų nuraminti grįžo į kajutes.
Praėjus 10 minučių po susidūrimo, sprogo du katilai, o į trečiosios klasės kajutes ėmė veržtis vanduo. Kapitonas vis dar manė, kad laivas nenuskęs, tačiau kartu plaukęs Belfasto laivų statyklos techninis direktorius Tomas Endriusas, apžiūrėjęs laivą, paskelbė nuosprendį - garlaivis nugrims į dugną. Kapitonas įsakė žadinti keleivius ir ruošti gelbėjimo valtis, o "Titaniko" antenos jau siuntė į eterį nelaimės signalą ir savo koordinates.
Tuščios vietos gelbėjimo valtyse
Pirmasis pagalbos šauksmą išgirdo britų laivas "Karpatija". Jo kapitonas Arturas Rostronas pakeitė kursą ir visu greičių pasileido "Titaniko" link. Pusę pirmos nakties jūreiviai pradėjo nuleidinėti gelbėjimosi valtis. Per pusantros valandos į vandenį pavyko nuleisti 18 iš buvusių garlaivyje 20 valčių. Jei jos būtų išplaukusios pilnos, vis tiek būtų išsigelbėję tik pusė keleivių. Tačiau tik keturiose valtyse visos vietos buvo užimtos. Visiškai pasmerkti buvo trečiosios klasės keleiviai. Jie blaškėsi tarp aukštų, nepasibaigiančiuose koridoriuose ir niekaip negalėjo prasibrauti į denį, nuo kurio buvo nuleidžiamos valtys.
2 val. 12 minučių "Titaniko" korpusas ėmė drebėti, priekis paniro, o užpakalis vis labiau kilo į viršų. Dar po 6 minučių užgeso šviesos, sprogo garo katilai, o dar po 2 minučių "Titaniko" nebeliko. Tik 4 val. 20 minučių į nelaimės vietą atplaukė "Karpatija". Per kelias valandas visi valtyse sėdėję keleiviai buvo ištraukti į laivo denį. Dalis jų buvo mirtinai sušalę. Iš 2207 laivu plaukusių žmonių išsigelbėti pavyko tik 703.
Į dugną - su šampano taure
Daug įvairių legendų pasakojama apie skendusiuosius. Sakoma, kad iki galo orūs išliko laivu plaukę keturi milijonieriai. Plevėsa ir paleistuvis Bendžaminas Gugenheimas, plaukęs laive su šviesiaplauke meiluže, ją įsodino į valtį, o pats, apsivilkęs smokingą, iki paskutinės sekundės gėrė šampaną. Turtingiausias Amerikos žmogus Džekobas Astoras irgi nesibrovė į valtį, tik sušuko žmonai "Iki pasimatymo! Atplauksiu pas tave kita valtimi!", o pats liko laive. "Titaniko" konstruktorius Tomas Endriusas irgi nuskendo kartu su laivu rūkydamas cigarą. Iki pat skendimo ant denio populiarius kūrinius grojo ir 7 laivo muzikantai. Taip jie drąsino keleivius ir kartu su laivu nugrimzdo į dugną.
1996 metais amerikiečių specialistai ištyrė laivo griaučius ir padarė išvadą, kad laivui niekas negalėjo padėti, nes korpusas buvo įtrūkęs 6 vietose, ir visos jos buvo žemiau vaterlinijos. Slėgio veikiamos vanduo veržėsi į laivą baisiu greičiu - apie 5 tonas per sekundę.
Iš nelaisvės - į upės dugną
Ne ką mažesnė negu "Titaniko" katastrofa įvyko 1865 metų balandžio 27-ąją. Tą dieną Misisipės upėje nuskendo keleivinis ratinis garlaivis "Sultonė". Kartu su juo į Misisipę nugarmėjo ir 1653 žmonės. Tad nuskendusių čia buvo net daugiau nei "Titanike". Išsigelbėti pavyko panašiai - 741 žmogui, tačiau apie 70 jų vėliau mirė nuo sužeidimų ir nudegimų.
"Sultonė" buvo pastatyta 1863 metais - tuo metu JAV laivyne tai buvo pats didžiausias ir prabangiausias garlaivis. Jame buvo trys deniai, erdvūs salonai ir kajutės, o galinga garo mašina leisdavo išvystyti 23 km. per valandą greitį. Garlaivio kajutėse galėjo plaukti 276 žmonės, o dar 400 - ant denių. Tačiau tą kartą plaukė vos ne 4 kartus daugiau, nes į garlaivį buvo sugrūsti šiauriečių karo belaisviai, pietiečių laikytieji kalėjimuose. Tad deniuose įsitaisė 2239 iš nelaisvės išlaisvinti šiauriečiai, 70 keleivių ir 85 įgulos nariai. Memfyje į garlaivį dar buvo prikrauta akmens anglies, 50 kiaulių, 10 avių ir 100 statinių cukraus.
2 val. 40 minučių ryto nuo Memfio nuplaukus apie 8 mylias sprogo dešinysis "Sultonės" garo katilas. Nepraėjus nė minutei, laivą apėmė ugnis. Pralaužti sprogimo bangos, neišlaikę minios svorio, įgriuvo deniai. Tad didžioji dalis kareivių žuvo pirmomis minutėmis. Kiti šoko už borto, o ant jų galvų šoko vis kiti. "Sultonė" vandens paviršiuje išsilaikė apie valandą.
Kitame numeryje: "Princesės Alisos" žūtis Temzėje, pragariškas "Monblano" krovinys, sprogimas Halifakse ir kitos laivų katastrofos.
