Jovita Oženeckienė
Į Tauragės rajone, Paagluonių kaime, šalia miško pasislėpusią sodybą veda gerokai užsnigtas, vos išvažiuojamas keliukas, tačiau jos šeimininkai Feliksas (75 m.) ir Stasė (69 m.) Laugaliai atskirti nuo viso pasaulio nesijaučia. Juo labiau kad neseniai laikinai į tėvų namus sugrįžo dukra su žentu, gyvenę Druskininkuose. Felikso žentas ilgus metus puikiai vertėsi fotografuodamas poilsiautojus kurorto gatvėse. Vyriškis net buvo prisijaukinęs voveraites, kurios ne tik imdavo maistą iš jo rankų, bet ir "pozuodavo" ant patenkintų daugiausia atvykusiųjų iš Rusijos pečių. Fotografo tikinimu, pastaraisiais metais gydyklose besigydo vos vienas kitas užsienietis, bet ir tie įsiamžinti nuotraukose nebenori, todėl kai ir pardavėja dirbusiai žmonai darbdaviai nustojo mokėti ir taip amžinai vėluojantį atlyginimą, jie buvo priversti sugrįžti į kaimą tėvams ant sprando.
Iš tėvų paveldėtoje sodyboje šeimininkaujanti senoji Laugalienė dukrai samčio galutinai dar neperleidžia, tačiau šiemet ruoš tik Kūčių valgius. Kūčiukų Stasė iškepė prieš kelias diena, o silkės ir žuvies patiekalus bei kelių rūšių mišraines gamins tik šiandien. Ant Kūčių stalo netrūks ir grybų, kurių atsargų išliko dar nuo praėjusių metų, nes šiemet miškas nebuvo dosnus. Kalėdų stalą dengs jau dukra, kuri paruoš įvairiausių patiekalų iš neseniai paskerstos kiaulės mėsos, keps iš anksto užmarinuotas vištos šlauneles. Dalį skerstuvių Laugaliai įdėjo neseniai juos aplankiusiam kalėdojančiam Batakių klebonui, kuris paliko septynis kalėdaičius - po vieną kiekvienam prie stalo atsisėsiančiam šeimos nariui, tačiau šviežienos, kaip ir šviežiai rūkytų lašinių bei dešrų, užteks ir iš Kauno per Kalėdas atvažiuojantiems anūkams. Feliksas jau iš anksto gardžiuojasi pasakodamas apie tai, kaip per šventes keps bulvinius ir kraujinius vėdarus. Juo labiau kad vasaros sausra beveik nepakenkė jų 6 hektarų ūkyje augintam derliui. Ypač pavyko su bulvėmis - vos 20 arų plote pasodintos "Viktorijos" veislės bulvės davė iki šiol neregėtą derlių - per 5 tonas didelių gumbų. Kiek nukentėjo saulės išdeginti miežiai, tačiau jų, kaip ir kitų grūdinių kultūrų derliaus, pakaks ir ragaišiui, ir sėklai. Alaus pasidaryti Feliksas nemoka, todėl skanauja tik pirktinį, o kiti šeimynykščiai valgį paprastai užgeria obuolių kompotu. Šiemet sode vėl nuo vaisių lūžo obelų šakos, bet tik mažą dalelę derliaus pavyko užkonservuoti, nes pritrūko stiklainių.
Nors Laugalių sodyba beveik remiasi į mišką, Feliksas eglutės nebekerta jau keleri metai - nuo tada, kai dukra padovanojo dirbtinį medelį. Stasė po Trijų karalių net nenupuošia plastmasinės gražuolės, o tik išneša ją į kitą kambarį ir apvyniojusi audeklo skiaute, palieka iki kitų Kūčių. Tikros eglutės kvapo šeimynykščiai nepasigenda nes malkomis kūrenamoje troboje miško kvapų netrūksta. Paprastai Kalėdų rytą Laugaliai pėsčiomis traukdavo į už keturių kilometrų esančią Batakių bažnyčią, bet šiemet ten nuriedės žento mašinėle.
