Kaune gyvenantis Sigitas V. rašo, jog prieš kurį laiką pagal skelbimą laikraštyje susirado asmenį, parduodantį žemės sklypą. Šis sklypas laiško autoriui patiko, buvo susitarta dėl kainos. Pirkimo-pardavimo sutartis pas notarą turėjo būti įforminta po savaitės. Pardavėjas paprašė sumokėti rankpinigius - 2 000 litų, tačiau jis savo pažado neįvykdė, nes sklypą pardavė kitam žmogui, o šią pinigų sumą laiško autoriui grąžino. Sigitas V. prašo paaiškinti, kokia yra rankpinigių samprata ir kokios yra rankpinigiais užtikrintos sutarties neįvykdymo pasekmės?
Pagal LR Civilinį kodeksą rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaitą duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Susitarimas dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydį, turi būti rašytinis. Rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako davusi rankpinigius šalis, rankpinigiai lieka antrajai šaliai. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi rankpinigius šalis, ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą. Be to, šalis, kuri atsako už sutarties neįvykdymą, privalo atlyginti antrajai šaliai nuostolius, įskaitant rankpinigius, jeigu sutartyje nenumatyta kas kita. Taigi, jeigu laiško autorius buvo sutaręs su sklypo pardavėju dėl šio sklypo pirkimo ir jam sumokėjo 2 000 litų rankpinigių, pastarasis, atsisakydama sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, jam turėjo grąžinti ne 2 000, o 4 000 litų. Tiesa, neaišku, ar ši sutartis buvo rašytinė (kaip to reikalauja įstatymai). Tokiu atveju šį ginčą būtų galima spręsti teisme.
