Laikraščio skaitytojas V. V. iš Šiaulių rašo, jog dirba vienoje įmonėje. Neseniai direktorius jį apkaltino komercinės paslapties išdavimu. Vyriškis mano, jog darbdavys tokiu būdu nori su juo suvesti sąskaitas, nes laiško autorius buvo atsisakęs pasirašyti kai kuriuos dokumentus. Dėl to vyriškis norėtų tiksliau sužinoti, kas tai yra komercinė (arba gamybinė) ir kas - profesinė paslaptis. Kokia numatyta atsakomybė už tokių paslapčių išdavimą?
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas yra ją patikėjęs, pastangų išsaugoti jos slaptumą. Minėta informacija, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, ginama šio kodekso nustatytais būdais. Tą informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai.
Informacija pripažįstama profesine paslaptimi, jeigu ją pagal įstatymus ar sutartį privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys (advokatai, gydytojai, auditoriai ir kt.). Šią informaciją tie asmenys gauna atlikdami jiems įstatymų ar sutarčių numatytas pareigas.
Asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie, pažeisdami darbo sutartį, atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį. Nuostoliais šiuo atveju laikomos turėtos išlaidos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu. Komercinę (gamybinę) paslaptį atskleidęs asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas visuomenės saugumo interesais.
