Nemažai laiko praėjo nuo tos dienos, kai Lietuvos kolonijose prasidėjo neramumai. Mat nusikaltėliai, būdami įkalinimo vietose, sugebėjo užsikrėsti pasileidėlių liga ŽIV.
Kilo didžiulis triukšmas. Televizija, radijas bei laikraščiai sukėlė tokį šurmulį, kad visi kiti daug svarbesni dalykai tapo antraeiliais, trečiaeiliais. Dabar tik ir kaltinami prižiūrėtojai, kalėjimų viršininkai, kam neprižiūrėjo "vargšų". Pasigirdo balsų, kad jiems reikia gerinti sąlygas, kad kamerose ankšta, kad prastas maistas. Protestuoja, badauja.
Tai štai prie ko prisiritom per tą kvailą demokratiją. Pagal ją, nusikaltėliai privalo gyventi taip, kaip viešbučiuose, valgyti restoraninius patiekalus. Jie visiškai pamiršo, kad atlieka bausmes už nusikaltimus. Jų piktadarysčių dėka ne vienas sąžiningas pilietis paliko be turto, sveikatos, o kiek žmonių per nusikaltėlius guli kapuose. Prievartautojai, žudikai, sąvadautojai bei vagys privalo būti laikomi tik tokiuose kalėjimuose kaip Kauno IX fortas. Maistas turi būti toks, kad visą laiką tik ir būtų galvojama, kaip ką nors įmesti į skrandį. Dažnai tenka išgirsti, kad kaliniai neaprūpinami darbu, neva nėra ką veikti. Tai absurdiškas melas. Kurį laiką darbo gali nerasti laisvėje gyvenantys piliečiai, bet nusikaltėlius laikyti be darbo jau yra nusikaltimas prieš visuomenę. Galima atrasti begalę darbų, kuriuos galėtų atlikti bausmių atlikėjai. Akmenų skaldymas, griovių valymas - nusikaltėlių darbas. Tam nereikia naudoti mašinų, deginti brangų kurą. Verčiau tegu dega nusikaltėlių raumenys.
Reikėtų pasirūpinti, kad atliekantieji bausmę jokiais keliais negalėtų įsigyti ryšio priemonių bei televizorių. Susirašinėjimai turėtų būti griežtai kontroliuojami. Laiškams - cenzūra. Pasimatymai ne dažniau kaip dukart į metus bendra tvarka ir per grotų pertvarą.
Manau, kad įvedus siūlomą tvarką smarkiai sumažėtų nusikaltėlių. Taigi kas svarbiau - tvarka ar netvarka?
Stasys Puščius, Šiauliai
