Antanas SALYS
Linksmesnio ir įdomesnio laiko, kaip prieš Seimo rinkimus, nebūna. Šiaip įprastomis dienomis pilietis savo pašto dėžutėje randa tik tokius laikraščius, kokius yra užsiprenumeravęs. O štai ateina "piršlybų" į Seimą metas ir sužinai, kad esama tokių laikraščių, kokių jokiame kataloge nerasi. Alytiškiams bene įdomiausias buvo "Dirbu Alytui ir jo žmonėms". Pasirodo, tai asmeninis Artūro Skardžiaus laikraštis. Labai geras popierius, laikraštis spalvotas, už dyką į pašto dėžutes kaišiojamas... Imk ir skaityk. Bet geriau būtų neskaityti... Mat paskaitęs už Artūrą Skardžių nebenori balsuoti. Pasidaro gaila valstybės, mokesčių mokėtojų pinigų. Paskaitai ir imi galvoti, kad ponas Dievas šioje žemėje šito Artūro ilgai nelaikys. Pasiims jį su visu kūnu ir siela į dangų ir savo dešinėje pasisodins. Tokių, kaip rašoma laikraštyje "Dirbu Alytui ir jo žmonėms", tik tarp pačių švenčiausių angelų tebūna. Tiek jau gero Alytui pridaręs ir tiek dar pridarys - tik išrinkit antrajai kadencijai. Alytaus miesto savivaldybei arba Alytaus apskrities viršininko administracijai pavaldžių įstaigų vadovai ir darbuotojai vienu balsu gieda: "Leiskit Artūrui Skardžiui patęsti pradėtus darbus". O kaip negiedos, nes A. Skardžius yra socialliberalas, o ir Alytaus miesto savivaldybei, ir Alytaus apskričiai vadovauja jo partiečiai... Žodžiu, giesmė labai paprasta ir įprasta...
Prieš anuos, 2000 metų, Seimo rinkimus po Alytų važinėjo trys Artūrai. Vienas - Seimo pirmininku tapęs Artūras Paulauskas, pasamdyto didelio agitacinio autobuso langus išpuošęs šūkiu "Nusipelnėme gyventi geriau". Tai per anuos rinkimus, be daugelio kitų kandidatų, nuo socialliberalų Alytaus rinkimų apygardoje į Seimą pretendavo vilnietis verslininkas Artūras Skardžius, Dzūkijos apygardos rinkėjams piršosi kitas soclibas, buvęs nemenkas alytiškis verslininkas Artūras Juškauskas. Pastarasis ir per anuos, ir per šiuos Seimo rinkimus liko už borto. Tik per šiuos jis buvo Darbo partijos kandidatas, nes pakeitė partiją, tik nepakeitė pareigų. Tada buvo Naujosios sąjungos (socialliberalų) Alytaus rajono skyriaus pirmininkas, dabar vėl pirmininkas, tik jau kitos partijos. Vyrukas jaunas - eis toli, partijų Lietuvoje daug... Bet iki Briuselio nenuėjo. Mat birželio 13-osios rinkimuose platų žingsnį žengė į Europos Parlamentą. Net 150 000 litų asmeninių santaupų rinkimams buvo paaukojęs... Ir net į sąrašą šeštuoju buvo įsitaisęs. Bet Briuselis į savo rūmus tik penkis darbiečius tepaėmė... Tokia buvo rinkėjų valia. Ir jau po trečių rinkimų A. Janušauskas lieka sėdėti toje pačioje Alytaus rajono savivaldybės kontrolieriaus kėdėje.
Bet palikime šitą Artūrą, nes turime kitą, įdomesnį. Alytaus vienmandatėje apygardoje per anuos rinkimus išrinktas Artūras Skardžius. Kas per tuos ketvertą metų nesusirgo skleroze, gerai prisimena, kaip tada per rinkimų kampaniją buvo uždaryti mero Vytauto Kirkliausko ir tuometinės vicemerės Rasos Kazlauskienės kabinetai. Pirmasis, tada dar nepartinis, jeigu neskaičiuosime pamestos komunistų partijos, sekiojo paskui A. Skardžių, nes buvo dėkingas socialliberalų partijai, kurios sąrašas V. Kirkliauską atvedė į savivaldybės tarybą. Tegu tik vieno balso persvara buvo išrinktas, tačiau postą gavo. Visaip agitavęs už A. Skardžių, paskutinę leidžiamos agitacijos dieną V. Kirkliauskas išmetė paskutinį kozirį - "Alytaus naujienose" išspausdino straipsnį "Pasitikėjote manimi, pasitikėkite ir Artūru Skardžiumi". To pakako, kad A. Skardžius surinktų daugiausia balsų.
O kodėl meras V. Kirkliauskas iš kailio nėrėsi dėl vilniškio A. Skardžiaus nepadėdamas nė vienam vietiniam alytiškiui, paaiškėjo tuoj po rinkimų. Mero žmona Laima Kirkliauskienė tapo Seimo nario A. Skardžiaus padėjėja-sekretore ir gavo savivaldybėje kabinetą - tame pat antrajame aukšte, kaip ir jos vyras meras.
A. Skardžius Alytuje rodėsi retai - apie tai retkarčiais vietos laikraščiuose pasirodydavo žinutės, kad Seimo narys tokią ir tokią dieną bei valandą priims iš anksto telefonu užsiregistravusius rinkėjus. Ir toliau šitaip būtų buvę, jeigu ne šiemet vėl prisiartinę rinkimai. Atsirado ir laikraštis "Dirbu Alytui ir jo žmonėms", atsirado ir pats A. Skardžius visose šventėse ir priėmimuose po jų. Parūpo jam ir "Alytaus tekstilė", ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, ir dar kai kas. O labiausiai - nauja kadencija...
Pasirodo, kad kas per V. Kirkliausko meravimo laiką padaryta gero, tai tik A. Skardžiaus nuopelnas. A. Skardžius tiek šlovinamas, kad, girdi, per ketverius kadencijos metus ketvirtadalį laiko praleido Alytuje.
Žodžiu, kas Alytuje bepadaryta, anot mero V. Kirkliausko, - A. Skardžiaus nuopelnas... Kiek pinigų jis Alytui "pramušęs"... Nebevardykim bent šito Artūro nuopelnų Alytui, nes reikėtų odos didesnio jaučio, negu to, kurį Vytautas Šustauskas prieš rinkimus rinkėjams iškepė... Kaip aną kartą V. Kirkliauskas visą agitaciją "užviršavo" straipsniu vietos dienraštyje, taip dabar nusišnekėjo savivaldybės salėje. Į ją meras sukvietė savo darbuotojus. Dalyvaujant Seimo pirmininkui A. Paulauskui, kuris taip pat agitavo už savo pavaduotoją A. Skardžių, V. Kirkliauskas prisipažino neįsivaizduojąs, kaip reikės dirbti meru, jeigu alytiškiai į Seimą išrinks kitą kandidatą. Suprask, Julių Sabatauską. Kadangi per tą nusišnekėjimą dalyvavo ir vietos žurnalistai, viešai paskelbtas mero bejėgiškumas taip paveikė rinkėjus, kad miesto vadovo proteguojamas vilnietis ne šiaip pralaimėtų, bet rinkimus tiesiog prapiltų. Juliaus Sabatausko pergalė prieš Artūrą Skardžių santykiu 62,68:37,32 išties įspūdinga. Ji vis tiek būtų buvusi, bet ne tokia ryški, jeigu meras V. Kirkliauskas taip akivaizdžiai nebūtų rūpinęsis išsaugoti Seimo nario padėjėjos postą savo žmonai.
O visoje šioje alytiškėje istorijoje yra moralas: kas per daug, tas nesveika.
