Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Dėl ko kilo gaisras šalia Ditėnų kolektyvinių sodų (Klaipėdos r.) įsikūrusių Rimanto Šedžio (27 m.) ir jo bendraamžės žmonos Astos sodyboje - kol kas neaišku nei jį gesinusiems Gargždų gaisrininkams, nei įvykio tyrimą atliekantiems ir jį kontroliuojantiems pareigūnams, galiausiai - ir aplinkiniams gyventojams. Šis vos tragedija nepasibaigęs mįslingas įvykis apipintas įvairiomis versijomis ir spėlionėmis. Tačiau tiesa yra viena - o ją geriausiai žino greičiausiai tiktai minėtoje sodyboje iki šiol šeimininkavęs Rimantas...
Brėkštant praėjusio trečiadienio rytui Ditėnų kolektyvinių sodų gyventojus pažadino keistas traškesys - atrodė, lyg kažkas netoliese daužo stiklus. Pakirdę iš miego ir išbėgę laukan žmonės pamatė Šedžių gyvenamojo namo stogą laižančius liepsnų liežuvius. Vėliau daugelis įvykio liudininkų pasakos, jog išbėgusi iš degančio namo su jaunesniuoju sūnumi, Asta šaukdama prašė kuo greičiau kviesti gaisrininkus. Kol išsigandę gyventojai laukė atvykstančių gelbėtojų ekipažų, iš sodų bendrijos atskubėję du vyrukai buvo pasiruošę pulti į degančio namo vidų gelbėti vaikų, tačiau susirinkusieji juos įtikino, jog visa Šedžių šeima jau seniai išbėgusi... Ugniagesiai numalšino ugnį, tačiau šeimos turto išgelbėti nepavyko - sudegė namo stogas, perdangos, sunaikinti visi viduje buvę baldai, kiti namų apyvokos daiktai. Dažnai per gaisrą taip atsitinka - kas nesudega, tą sugadina gausiai išlietas vanduo... Taigi šis iš molio drėbtas namelis tapo nebegyvenamas. Tą pačią dieną sudegėlius išsigabeno Rimanto motina, gyvenanti Šilutės rajone. Tačiau Asta su vaikais apsigyveno savo tėvų namuose, esančiuose tiktai už kelių šimtų metrų nuo jos uošvijos.
Tą naktį Asta su jaunesniuoju sūnumi pirmoji atbėgo pas tolėliau gyvenančius kolektyvinių sodų gyventojus. Netrukus čia pasirodė ir jos vyras Rimantas - jis nešėsi vyresnįjį sūnų. Vyriškis buvo nekalbus. Trečiosios atžalos besilaukianti jo žmona ėmė pasakoti, jog kažkas padegė jų namą. Jai pritarė ir Rimantas, patikinęs, jog jis kažkam kliudė ir už tai buvo padegtas. Tačiau žmonės nebuvo linkę tuo tikėti. Ne vienas iš jų dar dieną prieš gaisrą girdėjo, kaip pats Rimantas daužė savo trobos langus, šaukė, triukšmavo. Gyventojai įtaria, jog gaisrą sukėlė pats šeimininkas... Tokia versija nebuvo iš piršto laužta...
Šedžiai į šią iš Astos močiutės paveldėtą sodybą atsikėlė maždaug prieš šešerius metus. Kaimynai su širdgėla pasakojo, jog naujasis šeimininkas greitai sudarkė šią gražiai užlaikytą sodybą. Jis išpjovė medžius, nesirūpino aplinka. Pora susilaukė dviejų sūnų, kuriems dabar treji ir ketveri metukai. Spalio viduryje Asta turėtų gimdyti trečiąjį kūdikį. Į užuominas, kam reikėjo dar vienos atžalos, jei jau dabar trūksta duonos kąsnio, moteris esą atsakiusi, jog neturėjo pinigų nutraukti nėštumui. Šedžiai iš tiesų vertėsi sunkiai - gyveno tik iš vaikams skiriamų pašalpų - maždaug 90 litų. Jei ne Rimanto motina (tėvas mirė prieš du mėnesius), kuri čia apsilankydavo bent porą kartų per savaitę ir atveždavo maisto - bulvių, pieno, duonos, mėsos, jie būtų buvę priversti badauti. Šeimą dažnai sušelpdavo ir kaimynai, tačiau ne visada tėvas leisdavo vaikams priimti duonos kąsnį. Viena moteris buvo šokiruota, kuomet Rimantas trenkė sūneliui per rankas, kai šis bandė paimti duodamo pyrago riekę, ir pasakė, jog jeigu jis alkanas, tegul badauja ir vaikai. Tuo tarpu Astą moterys apibūdino kaip labai tvarkingą, gerai savo mažylius prižiūrinčią ir jais besirūpinančią jauną mamą.
- Mums labiausiai gaila šios jaunos moters ir vaikų, - vos ne su ašaromis pasakojo aplinkiniai gyventojai. - Jau seniai sakėme, kad ji su Rimantu skirtųsi, tačiau vargšelė juo atsikratyti negalėjo - bijojo... Na, o kad Rimantui kažkas negerai - seniai visiems aišku... Visi ne kartą jam buvo siūlę kreiptis į gydytojus, tačiau šis atrėždavo, jog jie patys tegul gydosi. Girdėjome, jog motina marčiai buvo siūliusi sūnui į sriubą ar arbatą įberti raminamųjų, tačiau jis išgirdęs pokalbį ir daugiau Astos prie puodų neprileisdavęs - valgio sau įsipildavęs pats...
Iš žmonių lūpų pasipylė ir daugiau Rimanto "nuodėmių". Pasirodo, nuo jo kenčia ne tik žmona (esą vaikų jis neliečia, o esant geram ūpui su jais žaidžia futbolą, žaidžia), bet ir dauguma aplinkinių gyventojų. Esą jis ne vienam išdaužęs langus, sumušęs, grasinęs "suspirginti" - t. y. padegti namus, apvogęs ar sugadinęs ne vieno kaimyno daiktus. Beje, gaisrininkai jau buvo lankęsi šioje sodyboje. Pernai R. Šedys pats uždegė kieme sukrautas malkas, todėl kaimynai iškvietė gaisrines. Nemalonių išpuolių galima skaičiuoti dešimtimis. Štai pernai R. Šedys sulaužė kaimynei koją, tačiau teismas jį nuteisė lygtinai. Žmonės skundėsi policijai, tačiau atvykus pareigūnams vyriškis pasislėpdavo soduose ir jo surasti nepavykdavo. Gyventojų teigimu, net pareigūnai jo bijodavo - sakydavo: ką gali žinoti, kas jam užeis, dės kokiu kuolu per galvą iš pasalų ir viskas. Beje, užėjus eiliniam "sąmonės aptemimui", R. Šedys nepasidrovėdavo nusimauti kelnes ir lakstyti apie žmonių langus. Buvo pasiūlymų jam surengti Linčo teismą, tačiau pamokyti jo niekas nedrįso - tiesiog pabijojo sulaukti raudonojo gaidžio. Likus kelioms dienoms iki šio įvykio, R. Šedys išdaužė kaimyninio kolektyvinių sodų namelio langus. Kuomet šeimininkė išbėgo skambinti policijai, jis, apmėtęs stogą akmenimis, kurie gerokai jį apgadino, pasistatęs kopėčias pro antrojo aukšto langą įlipo vidun ir, pamatęs lovoje gulintį vyrą, metė į jį metalinę dėžę. Pastarasis tik per plauką išvengė rimtų pasekmių - jo veide liko sunkiai gyjanti žaizda...
- Tai labai agresyvus ir didžiulę grėsmę mums visiems keliantis žmogus, - guodėsi aplinkiniai. - Jam reikalingas gydymas, tačiau teisėsaugos institucijos nieko nedaro, kad Rimantas būtų izoliuotas ne tik nuo savo šeimos, bet ir mūsų visų, kad būtų pradėtas gydyti nuo alkoholizmo (mat jis įpratęs prašinėti pinigų, už kuriuos perka pilstuką ir vienas geria, o jeigu žmonės vietoj kelių litų pasiūlo vaikams maisto - jį meta atgal ir reikalauja pinigų). Sakykite, ar gali sveikas žmogus klupdyti žmoną ir liepti jai giedoti (girdėjome šį žiaurų "spektaklį" dieną prieš gaisrą)?.. O kai Asta verkdama sakė nemokanti, liepė jai dainuoti. Moteris buvo priversta leliuoti... Tiesa, Asta savo vyrą vis bandė užstoti, tačiau greičiausiai ji tai darė iš baimės... Kas iš to, kad jis persikėlė pas motiną - juk kiekvieną dieną gali vėl čia pasirodyti ir vėl imti visus terorizuoti..
Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Mantas Ūsas, kontroliuojantis Gargždų PGT pareigūnų atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, patikino, jog tiriamos įvairios versijos. Neatmetama ir tai, jog sodybos šeimininkas iš tiesų galėjo pats padegti namus, pasikėsindamas į žmonos ir vaikų gyvybes. Jei pasitvirtintų tokie įtarimai, R. Šedžiui būtų skirta psichiatrinė ekspertizė ir nustačius, jog jis serga psichikos liga, tektų taikyti priverstinį gydymą. Vis dėlto kokias nors išvadas daryti dar anksti. Šiomis dienomis bus apklausiami liudytojai, pats R. Šedys, todėl pareigūnai neabejoja, jog tiesa bus nustatyta.