Laikraščio skaitytoja O. G. iš Alytaus rajono rašo, jog šių metų rugsėjo 3 dieną mirė pajūryje gyvenusi jos teta. Visi tetos artimieji - vaikai, brolis, kurio dukra yra laiško autorė, - yra mirę, todėl šį laišką parašiusi moteris mano, jog pagal įstatymą būtent ji turėtų paveldėti mirusiosios turtą. Tačiau pradėjusi tvarkyti palikimo dokumentus moteris sužinojo, jog teta testamentu savo butą paliko visiškai svetimam žmogui. Tame testamente nurodyta, jog testamentiniam įpėdiniui paliekamas tiktai butas (joks kitas turtas nebuvo įvardytas). Dėl to laiško autorė norėtų sužinoti, ar tokiu atveju įstatyminis įpėdinis (t. y. laiško autorė) turi teisę paveldėti pagal įstatymą savo tetos (t. y. palikėjo pagal įstatymą) namų apstatymo ir apyvokos reikmenis?
Advokatas Danius Svirinavičius paaiškino, jog laiške nurodomas palikėjas mirė galiojant jau naujajam, 2000 metų redakcijos, Civiliniam kodeksui, todėl visi šio palikimo klausimai turi būti sprendžiami pagal minėtame kodekse nustatytas normas. Pagal jas namų apstatymo ir apyvokos reikmenys atitenka įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra įpėdinių eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Nors laiško autorė iki savo tetos - testamentinės palikėjos - mirties ir negyveno kartu su ja, tačiau galima manyti (Civilinio kodekso normų pagrindu), kad šiuo konkrečiu atveju ji, kaip įstatyminė įpėdinė, gali pretenduoti į testamente nenurodytą likusį palikėjos turtą, kurį sudaro ir įprastiniai namų apyvokos bei apstatymo reikmenys. Civiliniame kodekse nurodyta, jog kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam arba keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Tačiau taip pat Civiliniame kodekse teigiama, jog testatoriaus turto dalis, kuri lieka nepaskirta testamentu, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą. Vis dėlto reikėtų priminti, kad, norėdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti (pagal atitinkamus paveldėjimą reglamentuojančius įstatymus). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo tą paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra nepraleidžiant įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti. Konkretesnę bei išsamesnę teisinę konsultaciją laiško autorei gali suteikti palikimo atsiradimo vietos notaras.
