Jonas VINGIS
Kiekvieną kartą, ruošdami reportažus puslapiams "Čia Lietuva", galvojame, kur nuvažiuoti ir apie ką papasakoti, kad skaitytojams būtų įdomu. Išsirinkti nelengva, nes dabar įvairių švenčių - daugiau nei metuose dienų. Štai praėjusį savaitgalį Palangoje siautė poilsio, alaus ir stipresnių gėrimų mėgėjai. Kas norėjo paspoksoti į merginų grožybes, suko į klubo "Playgirl" atidarymą Vilniuje, o norintieji susipažinti su kariuomenės technika - į Vingio parką, kur vyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė. Alytuje varžėsi rėksniai, Šiauliuose - galiūnai, Kaune - boksininkai. Renginių tiek, kad vien jų pavadinimai į puslapį nesutilptų.
Mes nusprendėme apsilankyti atlaiduose. Kaip tik praėjusį sekmadienį Tverečiuoje, Skudutiškyje, Paberžėje, Sudervėje, Joniškėlyje ir dar daug kitur buvo švenčiami Šventosios Trejybės atlaidai.
Pasukome į Utenos rajone esantį Užpalių miestelį, juolab kad sužinojome, jog į tuos kraštus susiruošė ir europarlamentaras Aloyzas Sakalas. Deja, jam nepasisekė. Viename iš kelio posūkių politikas nesuvaldė savo visureigio ir nulėkė į griovį. Europarlamentaras nenukentėjo, tačiau jo automobilį po avarijos į dirbtuves išvežė vilkikas. Tokios būtų paskalos iš atlaidų.
Jei rimčiau - tai patiko ir atlaidai, ir Užpalių miestelis. Kaip tik atlaidų išvakarėse prie Krokulės šaltinio vyko kraštiečių susitikimas. Tas šaltinis Utenos krašte gerai žinomas, nes kalbama, kad jo vanduo turi nepaprastų galių - gydo ligas, saugo nuo žaibų, teikia laimę. Šalia Krokulės šaltinio pastatyta raudonų plytų koplytėlė su Jėzaus Kristaus statula. Šalia - akmuo, ant kurio yra pasirodęs Kristus. Gaila tik, kad vandalai nesigėdija nuniokoti ir šventas vietas. Ne kartą nukentėjo ir statula, ir šaltinis.
Per atlaidus prie šaltinio važiavo mašinėlė po mašinėlės. Žmonės sėmėsi skaidraus vandens į stiklainius ir vežėsi namo. Pilni mašinėlių buvo ir Užpaliai. Gatvėse vos tilpo keliomis eilėmis. Sukiojosi ir kelių policininkai, tačiau buvo nusiteikę draugiškai - nebarė ir tų, kurių automobiliai stovėjo po ženklais "Stovėti draudžiama". Kliuvo tik traktorininkui, kuris atlaidų dieną sukiojosi miestelio gatvėmis su lentų pilna priekaba ir gąsdino kitus vairuotojus.
Paprastai atlaidai siejami ne tik su religinėmis apeigomis, bet ir su kermošiumi. Kadangi Šv. Trejybės bažnyčia buvo pilnutėlė, tai tie, kurie netilpo, vaikščiojo po aikštę, šalia Šv. Florijono paminklo ir apžiūrinėjo kermošiaus prekes. Paminklas ugniagesių globėjui Florijonui buvo pastatytas dar Smetonos laikais, tačiau sovietų buvo nugriautas. Dabar atstatytas ir puošia gan savotišką netaisyklingos formos aikštę.
Į atlaidus buvo atvykęs ne tik A. Sakalas. Matėsi ir daugiau kraštiečių iš Vilniaus - tų, kurie užima aukštus postus. Tačiau nė vienas nebandė išpirkti nuodėmių: nėjo keliais nei aplink bažnyčią, nei aplink altorių, negulėjo kryžiumi ant grindų. Ne visi turbūt ir žino, kad atlaidai yra laikinosios bausmės už nuodėmes, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimas Dievo akivaizdoje. Pagal katalikų kodeksą atlaidus galima pelnyti ne tik sau, bet ir skaistykloje esantiems mirusiems. Kai kurie į atlaidus važiuoja tik kaip į šventę: kas pasimelsti, kas - kitų pasižiūrėti, o kas - save parodyti.
Po atlaidų dar pasivažinėjome po Užpalius, kurių herbe - linai. Dabar juos jau keičia juodieji serbentai, fermos. Užsukome ir į dar vieną šio krašto įžymybę - konglomerato atodangą Šeimyniškių kaime. Anksčiau čia buvo žvyro karjeras. Bekasant žvyrą ir buvo atkasti iš molio bei akmenukų susidarę didžiuliai luitai. 2002 metais konglomerato uola paskelbta geologiniu gamtos paminklu. Netoli tos atodangos - Šeimyniškių piliakalnis. Manoma, kad ant jo buvo Užpalių pilis, kuri 1433 metais buvo sudeginta.
