Lietuvoje mažėja vaikų, o tarp naujagimių - vis daugiau gimstančių ne santuokoje, rodo Statistikos departamento duomenys.
2002 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 828 tūkst. vaikų, t.y. beveik kas ketvirtas gyventojas buvo iki 18 metų amžiaus. Per 2001 metus vaikų sumažėjo 23 tūkstančiais. 2001 metais gimė 31,5 tūkst. vaikų, t.y. tūkstančiui gyventojų teko 9,1 gimusiojo.
Statistikos departamento duomenimis, vis daugiau vaikų gimsta ne santuokoje. 2001 metais, palyginti su 1995-aisiais, vaikų, gimusių ne santuokoje, dalis padidėjo nuo 12,8 proc. iki 25,4 proc.
Vaikų teisių apsaugos tarnybų duomenimis, 2001 metų pabaigoje buvo 13,5 tūkst. našlaičių ir beglobių vaikų, iš jų 57 proc. buvo globojami šeimose, 3 proc. - šeimynose ir 40 proc. - įvairiose vaikų globos įstaigose.
Profilaktinių tikrinimų rezultatai rodo, kad blogėja ir Lietuvos vaikų sveikata. 2001 metais iš visų patikrintų vaikų iki 16 metų amžiaus visai sveikų buvo tik 45 proc., o 1995 metais - 51,9 proc.
Praėjusiais metais mirė 323 nuo 1 iki 17 metų vaikai. Maži vaikai daugiausiai nuskęsta, vyresni žūva per transporto įvykius.
2001 metais nustatyta 3,7 tūkst. 14-17 metų amžiaus nepilnamečių, kaltinamų padarius nusikaltimus, tai 14 proc. visų kaltinamų asmenų. Jie padarė 5,4 tūkst. nusikaltimų.
Nuo 1995 metų nuolat didėjęs moksleivių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose pradėjo mažėti. 2001-2002 mokslo metų pradžioje bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 602,4 tūkst. moksleivių, arba 1,4 tūkst. mažiau, palyginti su ankstesniais mokslo metais. Pasak departamento pranešimo, tam turėjo įtakos sparčiai mažėjantis pirmokų skaičius.
Vis daugiau moksleivių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, siekia baigti vidurinį mokslą. 2001 metų pavasarį 80 proc. moksleivių liko bendrojo lavinimo mokyklose siekti vidurinio mokslo, o 1995 metais tokių moksleivių buvo 65 proc.
BNS
