Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Morkūnų kaime (Kruonio sen., Kaišiadorių r.) gyvenanti Aldona Slavinskienė (49 m.) ir devyneriais metais vyresnis jos draugas Stasys Morkūnas skundžiasi neturį ramaus gyvenimo dėl jauno kaimyno veiksmų.
Neslėpsime - apie šį jau kurį laiką besitęsiantį konfliktą sužinojome po Aldonos skambučio. Iš jos balso buvo galima suprasti, jog vieninteliame kaimo daugiabutyje pakvipo rimtu kriminalu, gal net su kraujo praliejimu... Nuvykus vieton paaiškėjo ir visa istorija.
A. Slavinskienė pasakojo, jog su draugu į savo butą Morkūnų kaime sugrįžo šį pavasarį. Prieš tai gyveno tai vienur, tai kitur. Moterį labai nudžiugino tai, jog čia, galima sakyti, tiesiai po langais jai buvo atmatuota žemė. Norėjosi ją dirbti, užsiauginti bulvių, daržovių... Šiame bute, kuris yra pirmajame pastato aukšte, maždaug porą metų niekas negyveno, tad sugrįžusi namo, moteris rado išdaužytus langus, išlaužytas duris, gerokai apgadintus baldus. Gerai, kad jie nebuvo labai vertingi, nes tikriausiai būtų buvę pavogti... Taigi kiek apsitvarkiusi, žiojėjančias langų kiaurymes uždengusi polietilenine plėvele, Aldona su Stasiu pradėjo kurti naują gyvenimą. Čia jie ne tik savomis rankomis susikasė daržą, pasisėjo daržovių, pasisodino bulvių, bet ir nusipirko tris paršiukus, vištų... Atrodė, ko daugiau reikia - Stasys gauna invalidumo pensiją, Aldoną, kuri niekur nedirba (jai nustatyta trečioji invalidumo grupė), šiek tiek paremia vaikai (ji turi dukrą ir sūnų, kurie gyvena atskirai). Tačiau atšilę orai netikėtai iškėlė "karštą" problemą.
Keturbučio kitoje pusėje, antrajame aukšte, gyvena Klaudija Mošniakovienė (66 m.), o kartu su ja - keturi anūkai: Ieva (21 m.), metais jaunesni dvyniai Marius bei Ingrida ir 14 metų Simona. Taigi kol nebuvo kaimynų, Aldonos buto pusėje, už kelių metrų nuo lauko durų, po liepomis, Marius pasistatė pavėsinę. Atrodytų, kas čia tokio... Tačiau A. Slavinskienė vos ne su ašaromis pasakojo, ką jai ir Stasiui reiškia šis statinys. Pasirodo, nuo pat ankstyvo pavasario jis tapo savotišku jaunimo traukos centru, nes vakarais (o ypač savaitgaliais) čia ėmė rinktis Marius su draugais. Jie kepa šašlykus, garsiai leidžia muziką, linksminasi (aišku, ne be "ugninio vandenėlio") kartais iki paryčių. Moteris guodėsi, jog visai šalia kūrenamo laužo dūmai tiesiog užtvindo butą, o jaunimo šėliojimas neleidžia ramiai išsimiegoti. Kadangi Stasiui ypač reikalinga ramybė (susinervinęs vyriškis ima visas drebėti), jam ypač sunku. Kuomet moteris Mariui papriekaištavo, pasipylė grasinimai. Esą vaikinas tikinęs, jog vis tiek jiedviem ramybės čia nebus, jog juos iš čia išgrūsiąs, nes šie neleidžia gyventi taip, kaip jie nori... Tai tęsiasi jau senokai. Praėjęs penktadienis - taip pat ne išimtis. Esą visą naktį šalia triukšmingai linksminosi didelė kompanija, neleidusi Aldonai ir Stasiui miegoti iki pat ryto...
Neapsikentusi moteris ne kartą skambino į policiją, tačiau pareigūnai neskubėjo kištis į šį konfliktą. Tačiau po penktadienio nakties tris kartus paskambinusi pareigūnams, pagaliau sulaukė net dviejų ekipažų. Policininkai esą apibarė triukšmadarį ir išvažiavo. Matydama, jog taip nieko nepasieks, Aldona pati nuvažiavo į Kaišiadorių policiją, užėjo tiesiai pas viršininką. Komisaras Gediminas Aleksonis esą ją išklausęs ir liepęs Mariui Sokolovui perduoti linkėjimus. Viršininkas esą leidęs suprasti, kad šis tvarkytųsi, kad leistų kaimynams ramiai gyventi. Kuomet grįžusi namo šiuos komisaro "linkėjimus" Aldona perdavė Mariui, šis įširdęs puolė prie šalia stovėjusio moters draugo Stasio. Pastarasis esą turėjęs čiupti į rankas kastuvą. Tada esą vaikinas "atšokęs" ir pakvietęs ateiti už kampo "pasišnekėti"...
Kaip jau įprasta, mums nepakanka vienos pusės nuomonės - visada stengiamės išklausyti ir kitą. Deja, šįkart šia galimybe Marius nepasinaudojo. Jis tikino neturįs ką pasakyti, be to, jam visiškai nusibodę panašūs vizitai ir kalbėtis nenorįs. Nepavyko pasikalbėti ir su jo senele K. Mošniakoviene. Marius patikino, jog dėl viso šio skandalo močiutei gali tekti gultis į ligoninę...
A. Slavinskienė pripažįsta, jog kiemas aplink daugiabutį - bendras, jis priklauso visiems šio namo gyventojams. Bėda ta, kad Marius Sokolovas pavėsinę galėjo įsirengti savo pusėje, po savo senelės buto langais. Tada tenai galėtų linksmintis iki soties - esą jos pusėje triukšmo nebūtų girdėti. Moteris tvirtino, jog jai nerūpi asmeninis kaimynų gyvenimas - tiek ji, tiek Stasys nori tiktai šventos ramybės. Aldona skundėsi visai praradusi ramybę, su baime laukianti nakties, o dieną bijanti išeiti į kiemą - kad tik kaimynas nesiimtų keršto, nes grasinimai gana grėsmingi.
Kruonio seniūnijos vyriausioji specialistė Stefanija Mankevičienė neslėpė girdėjusi apie konfliktą Morkūnų kaime - tenai esą ne kartą lankęsis ir pats seniūnas Arimantas Gelžinis. Jis bandęs sutaikyti kaimynus, prašęs gyventi draugiškai, tačiau geri norai (taip pat ir rajono vicemero Igno Prakapo apsilankymas) naudos nedavė... S. Mankevičienė nieko blogo negalėjo pasakyti nei apie Marių, nei apie kitus jo šeimos narius. Esą iki šiol dėl vaikino blogo elgesio niekas nesiskundė. Jis dirba, nesišlaisto, niekam neužkliūva. Šiek tiek kritišką nuomonę seniūnijos darbuotoja buvo susidariusi apie Aldoną ir jos sugyventinį. Esą ši ne vienerius metu kartu gyvenanti pora anksčiau pati neišvengdavusi tarpusavio barnių, nesutarimų ir mėgusi savo problemas svarstyti viešai... Vis dėlto seniūnijos atstovės pritarė minčiai, jog geriausia išeitis iš susidariusios situacijos - pavėsinę nugriauti...
Kaišiadorių rajono PK viršininkas Gediminas Aleksonis, išgirdęs apie A. Slavinskienės ir jos sugyventinio konfliktą su M. Sokolovu, giliai atsiduso. Jis patikino, jog maždaug trečdalį savo darbo išteklių tenka skirti tokiems buitiniams konfliktams spręsti. G. Aleksonis paneigė Aldonos versiją, jog policija kreipia per mažai dėmesio šiai problemai - esą priimtas bei užregistruotas A. Slavinskienės pareiškimas, paskirtas pareigūnas visa tai ištirti. Tiktai surinkus medžiagą, išsiaiškinus visas aplinkybes bus priimtas atitinkamas sprendimas.
